Šiemet rezervas turėtų sudaryti 90,4 proc. praėjusių metų „Sodros“ biudžeto sąnaudų, o 2027 m. – jau 96,9 proc.
„Tai susiję su tuo, kad pinigai ateina ne tik iš „Sodros“ biudžeto, bet taip pat ir iš antros pakopos grįžtančių lėšų“, – susitikime su Seimo liberalų frakcija ketvirtadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimu, rezervas pastaraisiais metais nuosekliai auga. 2023 m. jis sudarė 2,7 mlrd. eurų, 2024 m. – 3,6 mlrd. eurų, pernai – 4,5 mlrd. eurų.
Susiję straipsniai
„Didžiausia pamoka iš 2008–2009 metų krizės, (…) čia kaip namų ūkyje – turime ruoštis gerais laikais ir šiek tiek sukaupti, kad blogais laikais galėtume pasirūpinti, kad, jeigu krizė ištiktų, galėtume tas krizes finansiškai padengti“, – sakė viceministras.
Po šiemet įsigaliojusios pensijų reformos, daugiau nei pusė pernai dar kaupusių gyventojų jau pasitraukė iš antros pakopos fondų.
Tokiems gyventojams išmokama dalis sukauptos sumos – jų įmokos kartu su investicine grąža, tuo metu į „Sodrą“ sugrąžinama valstybės prisidėjimo dalis – „Sodros“ įmokos ir valstybės subsidija.
Šiemet į rezervą turėtų būti pervesta 0,75 mlrd. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų, dar 1,8 mlrd. eurų – iš pensijų kaupimo bendrovių po reformos. 2027 m. šios sumos turėtų siekti atitinkamai 0,7 ir 0,6 mlrd. eurų.
Viceministras taip pat pažymėjo, kad „Sodros“ rezervas nėra laikomas sąskaitoje, didelė dalis lėšų yra investuojamos ir generuoja papildomas pajamas – per visą rezervo egzistavimo laikotarpį, 2021–2025 m. uždirbta beveik 200 mln. eurų pajamų, grynasis investicinis veiklos rezultatas siekė 192 mln. eurų.
Per aštuonis šių metų mėnesius gauta dar 62 mln. eurų pajamų.
SADM teigimu, rezervo prioritetas visada buvo lėšų saugumas ir likvidumas, nes šalis turi ruoštis krizinėms situacijoms, kad prireikus pinigai būtų pasiekiami – prioritetas buvo teikiamas žemai rizikai, ne pelningumui, tačiau dabar ši strategija peržiūrima.
„Tikslas rezervo yra pasiruošti krizei, todėl lėšos yra labai saugiai, likvidžiai laikomos, (bet – ELTA) ta diskusija, kiek galima investuoti ir kaip didinti tą grąžą, yra tikrai logiška“, – tikino T. Vinokuras.
Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje rezervinį fondą sudarė 6,18 mlrd. eurų, didžioji dalis šių lėšų investuota į vertybinius popierius (3,39 mlrd. eurų), taip pat – į terminuotus indėlius (1,85 mlrd. eurų), mažiausia dalis – apie 0,9 mlrd. eurų – laikoma sąskaitoje.
Krizės atveju, „Sodros“ rezervas galėtų būti naudojamas įsipareigojimams įgyvendinti.
Pagal 2008–2009 m. vykusios finansų krizės pavyzdį „Sodra“ modeliuoja situaciją, kad 2027–2031 m. neigiamas „Sodros“ biudžeto rezultatas būtų dengiamas rezervo lėšomis.
Daroma prielaida, kad 2027 m. darbo užmokesčio fondas mažėtų 17 proc., antrais tokios krizės metais, 2028-aisiais, 9,2 proc. – ir, nors „Sodros“ pajamos labai smarkiai sumažėtų, valstybės prisidėjimas prie bendros pensijų dalies išliktų, o krizės mastui kompensuotų reikėtų apie 60 proc. (5,3 mlrd. eurų) rezervo lėšų.
Šiuo scenarijumi „Sodros“ pajamos prieškrizinį lygį pasiektų 2033 m.