Už šildymą praėjusią žiemą daugiausia mokėjo Kauno centro ir Senamiesčio gyventojai. Panašu, kad dar plačiau praverti pinigines teks šį šildymo sezoną. Bet ne todėl, kad jų būstas – prestižinėje vietoje.

Bendrovės „Kauno energija“ duomenimis, praėjusį šildymo sezoną daugiausia už centralizuotai tiekiamą šilumą mokėjo trijų Kauno centre ir Senamiestyje esančių senos statybos daugiabučių gyventojai.

Maironio gatvės 16-ajame name įsikūrę miestiečiai už vieno kvadratinio metro ploto šildymą mokėjo po 3,29, M.Daukšos gatvės 55-ojo daugiabučio – po 3,22, Savanorių prospekto 10-ojo pastato – 3,19 euro.

Gyventojai skundėsi, kad sumos didelės, o šią žiemą kainos, matyt, kandžiosis dar labiau.

[[ge:lrytas:lrytas:44451526]]

Tačiau per metus jiems taip ir nepavyko nieko padaryti, kad sąskaitos sumažėtų arba bent jau nebūtų didesnės.

Kauniečiai atvirai papasakojo, kodėl taip yra ir ką planuoja daryti ateityje.

Sumos buvo tikrai nemažos

Kauno centre esančios Maironio gatvės 16-asis namas statytas 1930 metais. Pirmame jo aukšte yra kūrybinės dirbtuvės, o viršutiniuose trijuose – 5 butai.

[[ge:lrytas:lrytas:44551764]][[ge:lrytas:lrytas:44519207]][[ge:lrytas:lrytas:44600797]]

Šio namo gyventojas Saulius Sudakovas pasakojo, kad 30 procentų pastato patalpų – visas trečiasis aukštas, užimantis 170 kvadratinių metrų, – priklauso jo giminei.

Beveik visas savo patalpas kauniečiai jau daug metų šildo dujomis. Tik vienas šios šeimos 24 kvadratinių metrų ploto butas prijungtas prie centrinės miesto šildymo sistemos.

S.Sudakovas neslėpė, kad praėjusią žiemą už šio nedidelio buto šildymą vieną mėnesį mokėjo 175, kita – 104, trečiąjį – 161 eurą.

Pirmojo pastato aukšto kūrybinių dirbtuvių savininkas S.Sudakovui yra sakęs, kad šalčiausią praėjusių metų mėnesį už jam miesto tiekiamą šilumą mokėjo 320 eurų.

Laukia kaimynų paramos

Nors sumos už šildymą didelės, šio namo gyventojai iki šiol nesutaria, kad pastatą arba bent šildymo sistemą reikia atnaujinti.

S.Sudakovas atskleidė, kad viename bute gyveno dvi garbingo amžiaus moterys, o kai jos mirė, būstą kažkas paveldėjo.

Dar vienas butas buvo socialinis, jame dar nuo sovietmečio gyveno labai netvarkinga moteris – iš jos būsto po namą net buvo išplitusios utėlės. Dabar šios moters taip pat nebėra. Būstą kažkas įsigijo.

„Mes savo patalpas šiltinome, senus langus keitėme naujais. Bet norint, kad šildymo kaina sumažėtų, reikia atnaujinti visą namą.

Savininkų jame mažai, darbų kainos, matyt, būtų milžiniškos, tad renovacijai sunku ryžtis“, – atviravo kaunietis.

S.Sudakovas teigė laukiantis, kada susipažins su naujaisiais būstų savininkais, kad pagaliau būtų galima spręsti namo atnaujinimo klausimą.

„Gal vertėtų visą namą prijungti prie centrinio šildymo?“ – svarstė vyras.

Sprendimai būna įvairūs

Šį pastatą administruoja bendrovė „Civinity“. Jos strateginės komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis paaiškino, kad Maironio gatvės 16-ojo namo šildymo sistema pasenusi ir nesubalansuota, todėl šiluma patalpose pasiskirsto netolygiai.

„Gyventojams ne kartą buvo siūlyta atnaujinti šildymo sistemą ir atlikti pastato sandarinimo darbus.

Tačiau savininkai siūlomiems darbams nepritarė.

Suprantame, kad tokios investicijos yra reikšmingas finansinis sprendimas, kuriam svarbus ir techninis pagrindimas, ir gyventojų galimybės“, – sakė R.Stalnionis.

Šios bendrovės administruojamuose Kauno daugiabučiuose atlikta skirtingos apimties šildymo sistemų atnaujinimo darbų.

Pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvės 17-ajame ir Lietuvių gatvės 2-ajame namuose atnaujintos visos šildymo sistemos, įskaitant butų radiatorius. O S.Žukausko gatvės 29-ajame name atnaujintas šilumos punktas ir rūsio vamzdynai.

„Šių darbų tikslas – efektyviau naudoti šilumą ir mažinti jos suvartojimą.

Atnaujinimas nebūtinai turi apimti visą namą iš karto – pagal techninę būklę galima pasirinkti ir mažesnės apimties sprendimus.

Tokių pastatų pastaruoju laikotarpiu yra apie dešimt“, – pasakojo R.Stalnionis.

Nuolatinių gyventojų mažai

O štai M.Daukšos gatvės 55-asis triaukštis statytas dar 1927 metais. Jame yra 9 butai.

Šiame name įsikūręs Paulius Ragauskas sakė, kad pernai žiemą už 45 kvadratinių metrų ploto būsto šilumą, kurią tiekia miestas, kiekvieną mėnesį mokėdavo apie 250 eurų.

„Daug. Tačiau net ir mokant tokias sumas namuose radiatoriai nepleškėjo“, – skundėsi kaunietis.

Tik keturiuose šio namo butuose gyvena jų savininkai. Dviejuose iš jų – garbingo amžiaus moterys, kurios gauna kompensacijas už šildymą.

„Kiti butai yra nuomojami, tad jų savininkams nerūpi, kad namas nešiltintas, o stogas – kiauras“, – apgailestavo P.Ragauskas.

Jis prisiminė, kad namą administruojančios bendrovės „Mano BŪSTAS“ atstovai siūlė atnaujinti pastato šildymo sistemą, bet didesnė dalis gyventojų tam nepritarė, todėl darbai taip ir nebuvo atlikti.

„Dalis neturi tiek pinigų, kitiems namo būklė nerūpi.

Manau, kad teks dar kurį laiką laukti, kol gyventojai pasikeis, kol atsiras nuolatiniai gyventojai, kurie norės atnaujinti namą“, – mintimis dalijosi kaunietis.

Sutaupyti galima nemažai

Bendrovės „Mano BŪSTAS“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis sakė, kad paaiškinti, kodėl M.Daukšos gatvės 55-ojo namo gyventojai už šildymą moka daugiau, nėra sudėtinga.

„Atmetus paties šio namo sandarumo klausimą, viena esminių didelio suvartojimo priežasčių – visiškai pasenęs elevatorinis šilumos punktas“, – aiškino P.Ugianskis.

Modernizavus šilumos punktą net energiškai neefektyviame name šilumos suvartojimą galima sumažinti maždaug 15–20 proc. Toks pokytis jau apčiuopiamai atsispindėtų ir gyventojų sąskaitose.

„Kokią naudą duoda modernūs sprendimai, rodo konkretūs Kauno daugiabučių rezultatai.

Praėjusį šildymo sezoną Naujakurių gatvės 84-ajame name šilumos suvartojimas sumažėjo 31,5 proc., o gyventojai sutaupė 5817 eurų. Pramonės prospekto 85-ajame name suvartojimas sumažėjo 29,2 proc. – tai gyventojams per vieną sezoną leido sutaupyti net 7666 eurus“, – pavyzdžius pateikė „Mano BŪSTO“ atstovas.

Pasak P.Ugianskio, S.Daukšos gatvės 55-asis namas šiandien yra veikiau išimtis nei taisyklė.

„Kaune jau modernizuoti 77 procentai mūsų prižiūrimų daugiabučių šilumos punktų, o 53 procentai namų turi ir nuotolinio valdymo galimybę.

Todėl ir šio namo atveju sprendimas yra aiškus – pasenusią įrangą keisti šiuolaikine, kuri leistų naudoti tiek šilumos, kiek jos iš tiesų reikia, ir nepermokėti“, – kalbėjo P.Ugianskis.

Šiluma išlekia per stogą

Dar vienas daugiabutis, kurio gyventojai brangiai moka už šilumą, – Savanorių prospekto 10-asis triaukštis, statytas 1900 metais. Jame yra 11 butų.

Šio namo gyventoja Audronė sakė, kad tik keturiuose būstuose gyvena jų savininkai, kitur įsikūrę nuomininkai.

Kaunietė praėjusią žiemą už 50 kvadratinių metrų ploto buto šildymą mokėjo apie 300 eurų.

„Suma – didelė. Norėtume, kad namas būtų atnaujintas, tačiau didesnė dalis būstų savininkų tam nepritaria“, – dejavo moteris.

Anot Audronės, labai blogos būklės yra ne tik šildymo sistema, bet ir stogas. Jis kiauras, todėl kai lyja, drėgmė patenka į butus, drėksta ir jos būsto lubos bei siena.

Žmonės kaip išmanydami skyles stoge dangsto patys, bet tai nelabai gelbėja.

„Per stogą išgaruoja ir dalis šilumos. Namo administratoriaus, Kauno butų ūkio atstovų, prašėme, kad stogą remontuotų, tačiau mums atsakė, kad tam reikia daugumos gyventojų pritarimo.

Manau, kad jei stogą paskelbtų avarinės būklės, jį būtų galima sutaisyti, o tada pateikti sąskaitas visų butų savininkams. Taip situacija bent kažkiek pagerėtų“, – svarstė kaunietė.

Reikia gyventojų sutikimo

Kauno butų ūkio administravimo direktorė Danutė Razgūnienė teigė, kad Savanorių prospekto 10-ojo namo butų ir kitų patalpų savininkams yra siūlyta atlikti stogo ir lietaus nuvedimo sistemos remonto darbus. Taip pat atnaujinti pastato fasadą pasinaudojant Kauno savivaldybės paveldotvarkos programos teikiamomis finansavimo galimybėmis.

Dėl siūlomų darbų buvo organizuotas būstų savininkų balsavimas, tačiau tiek stogo, tiek fasado remonto darbams savininkai nepritarė.

„Namo stogo būklė prasta, todėl jo remontas yra reikalingas. Administratorius vykdo būtinuosius pastato priežiūros ir remonto darbus, įskaitant lokalų labiausiai pažeistų stogo vietų remontą siekiant užkirsti kelią tolesniam jo būklės blogėjimui ir galimai žalai“, – kalbėjo D.Razgūnienė.

Tačiau administratorius negali vienašališkai nuspręsti dėl viso stogo atnaujinimo ir su tuo susijusių išlaidų, kai tokiam sprendimui pagal teisės aktus būtinas savininkų pritarimas.

„Kalbant apie kompleksinę renovaciją, Savanorių prospekto 10-ajam namui taikomi paveldosaugos reikalavimai, dėl kurių įprasti fasado šiltinimo sprendiniai yra ribojami“, – aiškino D.Razgūnienė.

Dėl šios priežasties sudėtinga pasiekti valstybės remiamoms renovacijos programoms keliamus energinio efektyvumo reikalavimus. Todėl savininkams buvo siūlomi alternatyvūs pastato būklės gerinimo sprendimai.

Tikina, kad malkomis šildytis – pigiau

Dalis kauniečių savo namus vis dar šildosi malkomis, briketais.

Žemuosiuose Šančiuose įsikūrusi Snieguolė Ūzienė savo tarpukariu statyto medinio neseniai apšiltinto namo dalį šildo kūrendama krosnį, ant kurios galima gaminti ir maistą.

Moteris pakuroms naudoja vasarą nugenėtas medžių šakas, senų nelakuotų baldų dalis, medinius padėklus, taip pat perka malkų ir briketų.

„Man patinka tikros ugnies ir malkų traškėjimas, nuo krosnies sklindanti šiluma. Norint taip šildytis, reikia įdėti darbo, ruošti prakuras ir malkas, valyti krosnį, bet visa tai moku ir darau pati“, – pasakojo moteris.

Kaunietė sakė, kad vienas padėklas – 960 kilogramų briketų – pernai kainavo apie 250 eurų, o šiais metais jau prašoma iki 400 eurų.

Malkos taip pat brangsta, bet jomis šildytis vis dėlto pigiau. Praėjusį rudenį erdmetris mišrių skaldytų malkų kainavo 40–80, dabar jų galima gauti už 40–90 eurų. Kaina priklauso nuo medžio rūšies.

S.Ūzienė prisipažino, kad jos pensija nėra didelė, kompensacija už šildymąsi kietuoju kuru jai tikriausiai priklauso, bet ji niekada niekieno pagalbos neprašė ir dėl kompensacijos į savivaldybę nesikreipė.

Kompensacijų prašo daugiau kauniečių

Erika Kačiulienė

Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja

„Būsto šildymo išlaidų kompensacijas gali gauti ne tik nedirbantys ir socialines išmokas gaunantys asmenys, bet ir pensinio amžiaus gyventojai, taip pat dirbantys asmenys, kurie gauna mažesnes pajamas.

Kompensacijas gali gauti ne tik būstų savininkai, bet ir nuomotojai, jei nuomos sutartis su savininku užregistruota valstybės įmonėje Registrų centre.

Nuo 2025 metų rugsėjo 1 d. iki 2026-ųjų gegužės 1-osios buvo pateikta 17 230 prašymų kompensacijoms gauti. Jas gavo apie 11 tūkst. šeimų.

Pernai per rugsėjo mėnesį kreipėsi 2356 šeimos, šį rugsėjį – 2535.

Manome, kad daugiau gyventojų dėl kompensacijų kreipiasi dėl kelių priežasčių: nuo šių metų panaikinta PVM lengvata šildymui, auga šildymo kainos, pasikeitė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos.

Pastaraisiais pakeitimais buvo padidintas piniginių lėšų normatyvas ir panaikinta savivaldybėms suteikta diskrecijos teisė neskirti kompensacijų tais atvejais, kai gyventojų piniginės lėšos viršija nustatytą normatyvą.

Kompensacijos dydis priklauso nuo asmens ar šeimos gaunamų pajamų, šilumos kainos ir būsto ploto.

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. jų pajamų, likusių – atėmus nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį.

Šeimai atimama po 466 euris kiekvienam jos nariui, o vienam gyvenančiam asmeniui – 699 eurus.

Jeigu asmuo, gyvenantis vienas, gauna 750 eurų pajamų, atėmus 699 eurus jam lieka 51 euras, o 10 proc. nuo šios sumos sudaro 5,10 euro – tiek žmogus turi sumokėti pats. Taigi jei šildymas kainuoja 100 eurų, 94,90 euro kompensuojama.

Vieta – prestižinė, bet šildymo kainos – kosminės: paaiškino, kodėl taip yra