„Mes tikrai infliacinių grėsmių Europos Centriniame Banke nenuvertiname. Iš tiesų, kuo ilgiau energijos kainos išliks aukštos arba kuo dažniau kartosis šie energijos kainų šuoliai, tuo didesnė tikimybė, kad energijos kainų augimas persiduos kitoms kainoms ir atlyginimams“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Šimkus.
Vis dėlto, anot jo, šiuo metu energijos kainų augimo poveikis kitoms kainoms išlieka ribotas, o vadinamųjų antrinio poveikio efektų, kai dėl infliacijos ima sparčiau augti darbo užmokestis, kol kas nefiksuojama.
„Matome, kad tai vis dėlto yra tam tikri taškiniai, netiesioginiai persidavimai. Nematome tokių antrinių, antrojo rato efektų, pavyzdžiui, per darbo užmokesčio augimą“, – aiškino LB vadovas.
Susiję straipsniai
Pasak G. Šimkaus, tai suteikia ECB galimybę neskubėti priimti sprendimo dėl tolesnio palūkanų didinimo ir sulaukti daugiau duomenų apie euro zonos ekonomikos būklę.
„Aišku, nereikia laukti, kol jie pasireikš, bet tai sukuria tam tikrą erdvę. Net jeigu dėl infliacinio spaudimo yra aiški palūkanų normų judėjimo kryptis, tai sukuria tam tikrą taktinį buferį, kada tą sprendimą geriau priimti“, – sakė jis.
LB vadovas pažymėjo, kad gruodį vyksiančiame ECB Valdančiosios tarybos posėdyje bus galima remtis išsamesniais makroekonominiais duomenimis ir atnaujintomis prognozėmis.
„Jeigu kalbame apie kitą Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos susitikimą, kuris bus gruodį, tai turėsime kur kas daugiau duomenų – tiek makroekonominių duomenų apie praeitį, tiek duomenų apie ateitį. Turiu omenyje makroekonomines prognozes, kurios leis geriau įvertinti bendrą paveikslą ir priimti reikalingą sprendimą“, – teigė G. Šimkus.
Pasak LB vadovo, vertinant tolesnius pinigų politikos sprendimus, svarbu atsižvelgti į dvi priešingomis kryptimis veikiančias ekonomines tendencijas.
Viena vertus, brangstanti energija didina infliacinį spaudimą, tačiau, kita vertus, reikšmingai išaugusios ilgalaikės palūkanų normos slopina ekonominį aktyvumą ir mažina spaudimą kainoms.
„Ekonomikoje šiuo metu yra dvi jėgos. Viena – brangstanti energija ir augantis spaudimas bendram kainų lygiui. Iš kitos pusės, matome, kad stipriai ir reikšmingai išaugo ilgalaikės palūkanų normos, kurios ekonomiką veikia slopinančiai ir mažina spaudimą kainoms“, – aiškino G. Šimkus.
„Todėl, kai vertiname bendrą ekonomikos paveikslą, vertiname abi šias tendencijas. Ir tai, kad dabar palūkanų normos nedidinamos, nereiškia pažado, kad jos nebus didinamos ateityje“, – pabrėžė jis.
C. Lagarde pasitraukimas ECB darbo nesutrikdys
Komentuodamas ECB prezidentės Christine Lagarde sprendimą nuo kitų metų vasario pasitraukti iš pareigų, G. Šimkus pripažino, kad ši žinia buvo netikėta, tačiau tikino nematantis pagrindo nerimauti dėl institucijos veiklos tęstinumo.
„Kalbų apie tai, kad prezidentė Christine Lagarde atsistatydins, jau buvo ir anksčiau, bet tai tikrai buvo netikėta. Ką reikia pasakyti ir kuo aš be galo žaviuosi, tai jos lyderystė. Aš tai jai ir pasakiau asmeniškai“, – kalbėjo LB vadovas.
„Tikrai retas atvejis, kai tenka dirbti su įspūdingais žmonėmis ir mokytis iš jų būtent šalia, žiūrint, kaip jie dirba“, – pridūrė jis.
Vis dėlto G. Šimkus pabrėžė, kad ECB vadovės kadencija ir taip turėjo baigtis kitų metų rudenį, todėl ankstesnio jos pasitraukimo nereikėtų sureikšminti.
„Viena iš institucijų vadovų darbo užduočių yra užtikrinti veiklos tęstinumą. Vadovų pasikeitimas tikrai neturėtų būti priežastis, dėl kurios staiga sustotų institucija“, – sakė jis.
„Esu tikras, kad Europos Centrinis Bankas ir jo veikla tikrai nesustos ir sėkmingai važiuosime toliau. Juolab kad žiniasklaidoje jau yra labai daug informacijos apie būsimus kandidatus ir vykstantį procesą“, – teigė G. Šimkus.
Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį ECB Valdančioji taryba nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų ir indėlių galimybės palūkanų normą paliko ties 2,5 proc. riba.
Šiemet ECB palūkanų normas jau didino du kartus – birželį ir rugsėjį. Tolesnius sprendimus apsunkina dėl karo Irane išaugusios energijos kainos, kurios didina infliaciją ir kartu kelia grėsmę euro zonos ekonomikos augimui.
Rugsėjį metinė infliacija euro zonoje pasiekė 3,8 proc. – aukščiausią lygį per trejus metus. ECB siekia, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties 2 proc. riba.
Kitas ECB Valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdis numatytas gruodį, kai bus paskelbtos ir atnaujintos ekonomikos augimo bei infliacijos prognozės.