Leidinio teigimu, kartais jį buvo galima pastebėti atidarius piniginę. Daugelis vaikų užaugo spėliodami, kas gi yra tas mažas sudžiūvęs lapelis.
Paaiškėjo, kad tai visai įprastas prieskonis – piniginėje laikomas lauro lapas.
Straipsnyje pažymima, kad nuo Italijos iki Provanso paplitęs tikėjimas perduodamas pašnibždomis iš motinų dukroms.
Susiję straipsniai
„Tikima, kad šis paprastas kulinarinis prieskonis saugo pinigus, padeda banknotams sugrįžti ir apsaugo namus nuo nepritekliaus. Už šio kasdienio gesto slypi ilga pergalės, apsaugos ir gerovės istorija“, – rašo leidinys.
Pažymima, kad Graikijos ir Romos imperijų laikais pergalingi karo vadai ir Cezaris nešiojo laurų vainikus – didybės ir triumfo simbolį. Posakis „ilsėtis ant laurų“ kilo būtent iš tų laikų, nes šis augalas buvo glaudžiai siejamas su pelnyta sėkme. Senovės žmonių įsitikinimu, jis aplink jį nešiojantį žmogų sukurdavo beveik nematomą apsauginį skydą.
Leidinio teigimu, augalo, kaip apsauginio talismano, reputacija išliko šimtmečius.
Pavyzdžiui, Europoje žmonės mielai dėdavo kelis lauro lapelius prie įėjimo, spintose arba virš lovos, kad atbaidytų nelaimes.
„Prancūzijos kaimuose kai kurie žmonės jau anuomet dėdavo lauro lapų prie parduotuvės kasos arba į stalčių, kuriame laikydavo pinigus. Logika paprasta: jei lauro lapai pagerbia nugalėtojus, vadinasi, pagal analogiją jie gali „atnešti sėkmę“ ir tiems, kurie siekia, kad jų finansinės pastangos būtų atlygintos“, – aiškinama straipsnyje.
Laikui bėgant ši simbolika susipynė su fengšui principais – menu, kuriuo siekiama harmonizuoti „Či“ – gyvybinės energijos – tekėjimą.
Leidinio teigimu, šiuo požiūriu piniginė tampa kur kas daugiau nei paprastu aksesuaru: ji simbolizuoja žmogaus santykį su pinigais ir gerove.
„Šios koncepcijos šalininkai net kalba apie ypatingą energiją – „Džen Či“, kuri esą joje cirkuliuoja. Lauramedis, pergalės augalas, yra sąjungininkas, padedantis šiai su finansais susijusiai energijai išlikti gyvai ir tekėti laisvai“, – aiškinama straipsnyje.
Leidinyje pranešama, kad ezoteriniuose vadovuose šis ritualas aprašomas kaip labai paprastas. Į skyrelį, kuriame laikomi banknotai, įdedamas vienas ar keli sveiki lauro lapai. Svarbu, kad jie nebūtų sulūžę ar pernelyg pažeisti.
Pažymima, kad lapams suskilus ar išdžiūvus, juos reikėtų pakeisti naujais, nes tik taip jie išsaugo savo galią.
Be to, piniginę reikėtų laikyti švarią ir tvarkingą, niekada nepalikti jos visiškai tuščios. Leidinys pataria joje turėti bent vieną nedidelės vertės banknotą.
„Kai kurie žmonės ritualą nusprendžia pradėti per jaunatį – su atsinaujinimu siejamą laikotarpį, o vėliau kas mėnesį patikrina ir pakeičia lapus. Kiti renkasi tai suderinti su nedideliu finansinės tvarkos ritualu: išmesti čekius, sutvarkyti korteles ir peržiūrėti savo išlaidas“, – pažymi leidinys.
Kiekvieną kartą keičiant lapą taip pat verta sau užduoti paprastus klausimus apie savo biudžetą ir prioritetus.
Straipsnyje minimos ir kitos liaudies tradicijos, susijusios su lauro lapais. Pavyzdžiui, lauro lapas dedamas į dešinįjį batą, siekiant pritraukti apsaugą, arba naudojamas kaip laimingas skirtukas per egzaminą.
Kalbant apie piniginę, kiekvienas gali suteikti šiam veiksmui individualią prasmę, pavyzdžiui, mintyse sugalvoti norą dėl finansinio stabilumo vos palietus lapą.
„Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad pinigai ims plaukti upe, tačiau šis mažas talismanas, gulintis rankinės dugne, primena išmintingus močiučių patarimus ir tai, kaip svarbu rūpestingai elgtis su tuo, ką jau turime“, – priduria leidinys.