Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad aptartos galimybės naikinti dalį mokestinių lengvatų, vertinama, kokį tai duotų finansinį efektą.
„Politinis sprendimas bus priimtas rytoj: ar eisime vienu keliu, ar kitu. (…) Buvo kalbama apie dalies lengvatinių tarifų (taikymą – ELTA) (…) Buvo diskusija dėl įvairių lengvatų įvairiose srityse: tiek akcizo, tiek pelno srityje, tiek gyventojų pajamų mokesčio. Tai plati sfera“, – žurnalistams antradienį po darbo grupės posėdžio sakė A. Sysas.
„Buvo kalbėta ir apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą, tiek lengvatinių tarifų didinimą. (…) Paprasčiausiai mes norėjome matyti, kiek tai finansiškai galėtų duoti“, – tikino parlamentaras.
Susiję straipsniai
Pasak jo, mokesčių pakeitimams įstatyme numatyti terminai, daliai jų – pusė metų, tam tikrai atvejais – metai.
„Net jeigu mes kažką priimtume ir keistume, kitų metų pajamose tai neatsispindėtų. Tai būtų tik dar kitų metų galimas rezultatas. Todėl ir norima politiškai susitarti ir tada ištransliuoti, o ne transliuoti tai, ko nebus“, – teigė A. Sysas.
Demokratų frakcijos atstovas Tomas Tomilinas tikino, kad diskusija vyko „dėl 100 mln. eurų, kelių šimtų milijonų eurų“ potencialių papildomų pajamų.
„Konkrečios sumos mes dabar nepasakysime, nes sprendimų paletė yra tikrai nuo šimtų milijonų iki milijardo. Rytoj ant stalo dėliosime įvairius variantus. Svarbu, kad būtų tikslūs skaičiai ir tikslūs sprendimai“, – žurnalistams sakė T. Tomilinas.
Tiesa, anot politiko, jį nuvylė tai, kad didelę dalį pasiūlytų priemonių būtų galima įgyvendinti tik nuo kitų metų, nes Finansų ministerija nespės parengti reikiamų teisės aktų.
T. Tomilino teigimu, mokesčių reforma leido padidinti progresinį gyventojų pajamų apmokestinimą ir surinkti daugiau pajamų, o dabar svarstoma, kaip esamą sistemą dar patobulinti.
Pasak jo, koalicinėje taryboje bus siūlomi pokyčiai dėl penkių skirtingų lengvatų ir kitokių mokestinių sprendimų.
„Konkrečių lengvatų dabar neįvardysiu. Tų lengvatų, konkrečių priemonių, yra keletas. Tikrai vertinome, (…) apie penkis variantus bus padėta ant stalo pirmininkams, ir žiūrėsime, kokie bus sprendimai“, – aiškino jis.
„Ne viskas yra lengvatos. Kai kur yra tarifai, kai kur mokesčiai, kai kur – tiesiog įstatyminės spragos. Pavyzdžiui, transporto srityje tikrai yra nemažai pinigų, kurių nesurenkama dėl baudų sistemos, nors juos būtų galima surinkti. Ten galima rasti dešimtis milijonų papildomų lėšų. Šaltinių yra, apie juos kalbėjome ir jau kurį laiką rimtai kalbame. Norime tą (biudžeto – ELTA) deficitą ženkliai sumažinti“, – sakė T. Tomilinas.
Seimo pirmininko pavaduotoja, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Aušrinė Norkienė taip pat teigė, kad mokestinių lengvatų peržiūra yra viena iš galimybių padidinti biudžeto pajamas.
„Taip, papildomos pajamos reikalingos, jeigu norime kažkiek laikytis ir valstybės tos pačios Valstybės kontrolės išvadų, ir į tą pačią Lietuvos banko (išvadą – ELTA) atsižvelgiant. Tai aptariame ir siūlymus turime. Rytoj koalicinė taryba turėtų apsispręsti“, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo A. Norkienė.
Jos teigimu, darbo grupėje buvo vertinama, kokia dalis lengvatų galėtų būti peržiūrėta ir kiek papildomų pajamų tai leistų surinkti.
„Mūsų darbas buvo labiau techninis: suskaičiuoti, įvertinti ir pateikti modelius rytoj koalicinei tarybai dėl apsisprendimo“, – sakė A. Norkienė.
Finansų ministras Taurimas Valys po pirmojo darbo grupės posėdžio praėjusią savaitę sakė, jog kol kas iš esmės sutariama nuo kitų metų didinti šiemet įvestą cukraus mokestį, kalbėta apie azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimą, kai kurių lengvatų taikymo peržiūrą.
Skaičiuojama, kad visų lengvatų taikymas valstybei kasmet dabar kainuoja daugiau nei 3,8 mlrd. eurų, tačiau ne visos jos yra efektyvios.
Numatoma, jog nuo kitų metų pakeltas cukraus mokestis galėtų atnešti apie 19–24 mln. eurų papildomų pajamų, azartinių lošimų apmokestinimas – apie 36 mln. eurų.
2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, tačiau Valstybės kontrolė (VK) numato, kad deficitas kitąmet bus didesnis.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Tarp galimybių sumažinti išlaidas premjeras anksčiau taip pat buvo įvardijęs būtinybę peržiūrėti išlaidas, optimizuoti viešojo sektoriaus veiklą, labiau įveiklinant dirbtinį intelektą, mažinti šešėlį.