Tai numatyta Finansų ministerijos projekte, kuris Vyriausybės pasitarime bus pristatomas trečiadienį.
Iki kovo mėnesio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūloma parengti planą dėl įstatymuose užprogramuoto pensijų indeksavimo dydžio, užtikrinant fiskalinės drausmės laikymąsi.
SADM turėtų parengti ir pateikti įstatymo pakeitimus, kuriais būtų keičiami valstybės įsipareigojimai dėl kasmetinio pensijų didinimo.
Ekonomistą labiausiai neramina ne valstybės skolos dydis: atsakė, kas pavojingiausias rodiklis
„(SADM turėtų parengti – ELTA) (…) įstatymo pakeitimų projektus, juose numatant socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių nekasmetinio indeksavimo periodiškumo nustatymą bei šių rodiklių indeksavimo mechanizmų susiejimą su finansinėmis valstybės kiekvienų metų galimybėmis“, – teigiama projekte.
Tuo metu Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) turėtų parengti projektus, kurie reglamentuoja pedagoginių, mokslo bei studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio nustatymą.
Siekiama, kad nuo 2029 m. šių darbuotojų atlyginimų didinimas būtų nustatomas ne automatiškai visiems vienodai, bet „diferencijuojant pagal konkrečių įstaigų ar grupių problemines, trūkstamas sritis, ir atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“.
Taip pat numatoma, kad dalyvaudama derybose dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties taikymo nuo 2029-ųjų ministerija turėtų atsisakyti nuostatos, kuria numatyta, jog pedagoginių, mokslo bei studijų institucijų darbo užmokestis didinamas siejant jį su šalies vidutinio darbo užmokesčio augimu, padidintu 5 proc.
Susiję straipsniai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų parengti įstatymo projektą, kuriuo nuo 2028 m. sausio būtų numatytas mažesnis metinis privalomojo sveikatos draudimo įmokų už valstybės draudžiamus asmenis padidėjimas, taip pat atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
Vyriausybei taip pat siūloma pavesti peržiūrėti viešųjų ministerijoms pavaldžių įstaigų veiklą ir funkcijas, tokiu būdu nuo 2028 m. sutaupant ne mažiau kaip 10 proc. valstybės biudžeto lėšų, skaičiuojant be Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir pajamų įmokų.
Iki kovo turėtų būti nustatyta, kurios valstybės įstaigos yra nebeaktualios, perteklinės ir kurių funkcijos dubliuojasi, pasiūlyti jų atsisakyti, įvertinti neefektyviai vykdomas funkcijas.
Taip pat bent 10 proc. turėtų būti sumažintas pareigybių šiose institucijose skaičius.
Įvertinus, kaip optimizuoti viešų įstaigų tinklą, ministerijoms reikėtų pateikti siūlymus dėl jų reorganizavimo, panaikinimo ar teisinės formos pakeitimo, nustatyti numatomą sutaupyti biudžeto lėšų sumą.
Ministerijos taip pat turėtų inventorizuoti šių įstaigų turtą ir parengti planą, kokio turto reikėtų atsisakyti, parduoti ar jį išnuomoti.
Kaip skelbė ELTA, Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Tačiau Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir kitąmet pasiekti 5 proc., o 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.
Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Tarp galimybių sumažinti išlaidas premjeras anksčiau taip pat buvo įvardijęs būtinybę peržiūrėti išlaidas, optimizuoti viešojo sektoriaus veiklą, labiau įveiklinant dirbtinį intelektą, mažinti šešėlį.
Būdų didinti valstybės biudžeto pajamas ieškanti valdančiųjų darbo grupė sutarė dėl planuojamų mokestinių pokyčių, tačiau jų neatskleidžia – siūlymus ketina pristatyti trečiadienį vyksiančioje koalicinėje taryboje.