Seimo nariai siūlo atidėti nedarbo išmokos mokėjimą iš darbo išėjus savo noru

Savo iniciatyva be svarbių priežasčių iš darbo išėjusiems darbuotojams ar atsistatydinusiems iš pareigų valstybės tarnautojams siūloma atidėti nedarbo išmokos mokėjimą. Į ją tokie bedarbiai galėtų pretenduoti praėjus vienam mėnesiui nuo užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje, tačiau ne anksčiau negu nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Pinigai.
Daugiau nuotraukų (1)
Tai numatančias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai socialdemokratai Darius Razmislevičius ir Jūratė Zailskienė.
Šia iniciatyva jie siekia sumažinti savanoriško pasitraukimo iš darbo skaičių, skatinti greitesnį grįžimą į darbo rinką bei racionaliau naudoti nedarbo socialinio draudimo lėšas.
„Svarstantys galimybę išeiti iš darbo savo iniciatyva, turėtų įvertinti bent 1 mėnesio laikotarpį be nedarbo draudimo išmokos. Tai didintų finansines pasekmes savanoriškam pasitraukimui iš darbo ir galėtų mažinti tokių sprendimų skaičių. Laukimo laikotarpis skatintų darbuotojus atsakingiau planuoti darbo keitimą, nes iš karto po registracijos Užimtumo tarnyboje pajamų iš nedarbo draudimo sistemos jie negautų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako D. Razmislevičius ir J. Zailskienė.

Kodėl lietuviai nesirenka darbo: nuo piktnaudžiavimo iki nepakeliamų krūvių ir žemo atlygio

Siūlomas vieno mėnesio nedarbo išmokos mokėjimo atidėjimas tiems, kurie darbo santykius nutraukė savo iniciatyva be svarbių priežasčių, jų nuomone, yra proporcingas ir subalansuotas sprendimas.
Projekto autoriai siekia užtikrinti, kad draudimo išmokos pirmiausia būtų skiriamos tiems, kurie neteko darbo dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių.
Toks terminas, palyginti su kitų Europos šalių praktika, parlamentarų teigimu, yra pakankamai trumpas. Jų duomenimis, dalyje Europos valstybių taikoma nedarbo draudimo išmokų sistema, kai „savo noru“ iš darbo išėjusiems asmenims išmokos yra mokamos tik po tam tikro laiko nuo užsiregistravimo atitinkamose institucijose (pavyzdžiui, Norvegijoje – po 4,5 mėn., Lenkijoje, Vokietijoje – po 3 mėn., Islandijoje, Latvijoje – po 2 mėn., Austrijoje – po 1 mėn.). Vidutiniška nedarbo išmokų mokėjimo atidėjimo trukmė savanoriškai nutraukusiems darbo santykius yra apie 3 mėnesiai.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 m. gegužės 1 d.
2025 m. rugpjūčio mėnesio Sodros duomenimis, apie 65 proc. nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų yra nutraukę darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių.
Šiuo metu Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo 8 bedarbio statuso įgijimo dienos.
Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, numatanti, kad bedarbiams, atleistiems iš darbo ar tarnybos dėl jų kaltės, išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.