Kai kurių specialistų laukia įspūdingos algos – jų ieško darbdaviai ir siūlo 12 tūkst. eurų

Iki 6 tūkst. eurų rinkodaros vadovui, iki 10 tūkst. eurų finansų departamento direktoriui ir net iki 12 690 eurų informacinių technologijų (IT) vadovui. Tokie atlyginimai buvo siūlomi 2026 m. sausio–rugsėjo mėnesiais „CVMarket.lt“ portale paskelbtuose darbo skelbimuose. Tačiau įspūdingos sumos atskleidžia tik dalį darbo rinkos paveikslo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Iki 6 tūkst. eurų rinkodaros vadovui, iki 10 tūkst. eurų finansų departamento direktoriui ir net iki 12 690 eurų IT vadovui.
Daugiau nuotraukų (10)
Išanalizavus skirtingų profesinių sričių ir Lietuvos didmiesčių darbo pasiūlymus, matyti, kad vidutinės darbdavių siūlomo atlyginimo ribos gerokai kuklesnės, o rugpjūtį, palyginti su metų pradžia, jos net sumažėjo. Ar tai reiškia, kad darbdaviai pradėjo mažinti atlyginimus? Nebūtinai. Kartais keičiasi ne atlygis už tą patį darbą, o tai, kokių darbuotojų tuo metu ieškoma.
Kur siūlomi didžiausi atlyginimai?
Remiantis 2026 m. sausio–rugsėjo mėnesiais darbo portalo darbdavių paskelbtais darbo skelbimais, tarp analizuotų sričių aukščiausiomis vidutinėmis siūlomo atlyginimo ribomis išsiskyrė informacinės technologijos. Šios kategorijos darbo skelbimuose darbdaviai siūlė vidutiniškai nuo 3 101 iki 4 240 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių.

Aistros dėl valstybės biudžeto tęsiasi: ekonomistas įspėja apie galimą GPM bei PVM didinimą

Vis dėlto kai kurių vadovaujamų pozicijų atlyginimai gerokai viršijo šį vidurkį. Didžiausias pasiūlymas IT kategorijoje siekė net 12 690 Eur/mėn. prieš mokesčius. Tokia viršutinė atlyginimo riba buvo nurodyta Vilniuje ieškant darbuotojo „E-Networks tribe IT lead (F/M/D)“ pozicijai.
Rinkodaros ir reklamos specialistams siūlomo atlyginimo vidutinės ribos buvo nuo 2 447 iki 3 010 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Tačiau šioje srityje taip pat pasitaikė gerokai didesnių pasiūlymų. Pavyzdžiui, Vilniuje ieškotam prekių ženklo vystymo skyriaus vadovui arba vadovei buvo siūloma iki 6 tūkst. eurų per mėnesį prieš mokesčius.
Finansų srityje vidutinės siūlomo atlyginimo ribos siekė nuo 2 412 iki 3 126 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Didžiausia šios kategorijos darbo skelbimuose nurodyta suma siekė 10 tūkst. Eur/mėn. prieš mokesčius. Toks atlyginimas buvo siūlomas finansų departamento direktoriaus (-ės) pozicijai Kaune.
Transporto, logistikos ir sandėliavimo sektoriuje darbdaviai vidutiniškai siūlė nuo 1 808 iki 2 480 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Aukščiausia nurodyta atlyginimo riba siekė 7 080 Eur/mėn. Tiek buvo siūloma Vilniuje ieškotam „Head of Vehicle Procurement Department“ darbuotojui.
Pramonės ir gamybos srityje vidutiniškai siūlomas atlyginimas svyravo nuo 1 747 iki 2 239 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Šiame sektoriuje darbuotojų poreikis išlieka reikšmingas. Užimtumo tarnybos duomenimis, spalį gamybos įmonės platformoje paskelbė 3,5 tūkst. laisvų darbo vietų, kas sudarė maždaug ketvirtadalį visų tą mėnesį registruotų darbo pasiūlymų.
Maitinimo paslaugų srityje vidutinės siūlomo atlyginimo ribos buvo nuo 1 476 iki 1 709 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Tačiau net ir šioje kategorijoje buvo išskirtinių pasiūlymų. Pavyzdžiui, Šiauliuose ieškotam virtuvės šefui darbdavys buvo pasirengęs mokėti iki 5 tūkst. Eur/mėn. prieš mokesčius.
Darbuotojai.<br>V.Ščiavinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (10)
Darbuotojai.
V.Ščiavinsko nuotr.
Šie duomenys atskleidžia, kad atlyginimų skirtumai egzistuoja ne tik tarp skirtingų profesinių sričių, bet ir jų viduje. Toje pačioje kategorijoje gali būti ieškoma tiek pradedančiųjų darbuotojų, tiek didelę patirtį ir specifines kompetencijas turinčių specialistų ar aukščiausio lygio vadovų.
Ar tikrai Vilniuje siūlomi didžiausi atlyginimai?
Analizuojant „CVMarket.lt“ darbo skelbimuose siūlytus atlyginimus pagal miestus ir įtraukiant visas profesines kategorijas, paaiškėjo, kad didžiausios vidutinės atlyginimo ribos tarp penkių Lietuvos didmiesčių buvo siūlomos Vilniuje. Čia darbdaviai vidutiniškai siūlė nuo 1 995 iki 2 668 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių.
Įdomu tai, kad antrąją vietą pagal vidutines siūlomo atlyginimo ribas užėmė ne Kaunas, o Klaipėda. Klaipėdoje darbdaviai vidutiniškai siūlė nuo 1 763 iki 2 305 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių.
Šiauliuose vidutinės atlyginimo ribos siekė nuo 1 701 iki 2 188 Eur/mėn., o Kaune – nuo 1 591 iki 2 097 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių.
Tuo metu Panevėžyje darbdaviai vidutiniškai siūlė nuo 1 577 iki 1 999 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių.
Vis dėlto šie skaičiai nereiškia, kad už tą patį darbą Klaipėdoje ar Šiauliuose būtinai siūloma daugiau nei Kaune. Miestų palyginimas apima visas darbo skelbimų kategorijas, todėl rezultatams įtakos turi tai, kokių profesijų darbuotojų konkrečiu laikotarpiu ieško darbdaviai. Viename mieste didesnę darbo pasiūlymų dalį gali sudaryti aukštos kvalifikacijos specialistų ar vadovų pozicijos, kitame – gamybos, prekybos ar aptarnavimo sektorių darbai. Dėl šios priežasties miesto atlyginimų vidurkis ne visada atspindi konkrečios profesijos uždarbio galimybes.
Eurai.<br>V.Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (10)
Eurai.
V.Skaraičio nuotr.
Nuo metų pradžios siūlomi atlyginimai sumažėjo. Ar darbdaviai pradėjo taupyti?
Nors didžiausiuose Lietuvos miestuose ir tarp aukštos kvalifikacijos specialistų darbo skelbimuose galima rasti įspūdingų atlyginimų, bendroji „CVMarket.lt“ darbo skelbimų statistika atskleidžia kitą tendenciją.
2026 m. sausį darbdaviai vidutiniškai siūlė nuo 1 873 iki 2 561 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Rugpjūtį vidutinės siūlomo atlyginimo ribos buvo mažesnės – nuo 1 827 iki 2 385 Eur/mėn. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį vidutinė apatinė siūlomo atlyginimo riba sumažėjo 2,5 proc., o viršutinė – 6,9 proc.
Iš pirmo žvilgsnio toks pokytis gali sudaryti įspūdį, kad darbdaviai pradėjo siūlyti mažesnius atlyginimus arba darbo rinkoje sumažėjo darbuotojų derybinė galia. Tačiau vien darbo skelbimų vidurkių palyginimas tokių išvadų daryti neleidžia.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad darbo skelbimuose nurodomos atlyginimų ribos ir faktiškai darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra du skirtingi rodikliai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, neįskaitant individualiųjų įmonių, siekė 2 628 eurus prieš mokesčius ir buvo 2,9 proc. didesnis nei pirmąjį ketvirtį.
Lietuvos bankas rugsėjo mėnesio ekonomikos apžvalgoje taip pat pažymėjo, kad antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, darbo užmokestis Lietuvoje buvo padidėjęs 10,1 proc.
Taigi, nors „CVMarket.lt“ darbo skelbimuose vidutinės siūlomo atlyginimo ribos rugpjūtį buvo mažesnės nei sausį, tai dar nereiškia, kad visoje Lietuvos darbo rinkoje atlyginimai mažėjo.
Viena svarbiausių priežasčių, galėjusių turėti įtakos vidutinių siūlomų atlyginimų pokyčiui – pasikeitusi darbo pasiūlymų sudėtis. „CVMarket.lt“ duomenimis, sausį pardavimo ir prekybos pozicijos sudarė 13,5 proc. visų analizuotų mėnesio skelbimų, o rugpjūtį jų dalis išaugo iki 22,8 proc. Tuo metu informacinių technologijų pozicijų dalis sumažėjo nuo 4,6 iki 2,8 proc.
Eurai.<br>V.Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (10)
Eurai.
V.Skaraičio nuotr.
Šie pokyčiai reikšmingi todėl, kad skirtingose profesinėse srityse siūlomi atlyginimai gerokai skiriasi. Jeigu vieną mėnesį paskelbiama daugiau aukštos kvalifikacijos ir geriau apmokamų specialistų darbo pasiūlymų, o kitą – daugiau prekybos ar aptarnavimo pozicijų, bendras atlyginimų vidurkis gali sumažėti net ir tuo atveju, jeigu darbdaviai už konkrečias pareigas siūlomo atlygio nemažina.
Įtakos gali turėti ir sezoniškumas. Vasaros mėnesiais keičiasi darbuotojų poreikis prekyboje, maitinimo, apgyvendinimo, turizmo ir kitose sezonui jautriose veiklose. Dalis darbdavių ieško papildomų žmonių trumpesniam laikotarpiui, o kai kuriose pozicijose siūlomas ir nepilnas darbo krūvis.
Dar vienas galimas veiksnys – atsargesnis darbdavių požiūris į naujų darbuotojų samdymą. 2026 m. vasarį paskelbta Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa parodė, kad, palyginti su ankstesniu tyrimu, sumažėjo įmonių, planuojančių didinti veiklos apimtis ir kurti naujas darbo vietas. Daugiau darbdavių orientavosi į esamų veiklos apimčių ir darbo vietų išlaikymą. Tokia verslo nuotaika gali lemti nuosaikesnius samdos planus ir atsargesnius sprendimus dėl naujų darbuotojų atlygio.
Kokių pokyčių darbo rinkoje tikėtis gruodį?
„CVMarket.lt“ komunikacijos vadovės Simonos Rakauskaitės vertinimu, gruodį reikšmingų darbdavių siūlomų atlyginimų pokyčių tikėtis nereikėtų. Metų pabaigoje įmonės dažniau orientuojasi į šventinio laikotarpio išlaidas, o atlyginimų peržiūras dalis jų planuoja nuo sausio mėnesio.
„Gruodis įmonėms ir taip yra finansiškai intensyvus laikotarpis. Vieni darbdaviai darbuotojams skiria šventines premijas ar dovanas, kiti didina rinkodaros biudžetus, siekdami paskatinti pardavimus. Todėl reikšmingesnių atlyginimų pokyčių ir patys darbuotojai dažniau tikisi prasidėjus naujiems metams, kai įmonės peržiūri darbo užmokesčio biudžetus“, – pastebi S. Rakauskaitė.
Vis dėlto gruodį darbo skelbimų statistiką gali šiek tiek pakoreguoti prieškalėdinė darbuotojų paieška. Išaugus pirkėjų srautams, užsakymų ir siuntų kiekiui, tikėtinas didesnis trumpalaikių darbo pasiūlymų skaičius prekybos ir aptarnavimo, pramonės ir gamybos bei logistikos sektoriuose.
„Dėl sezoninių darbo pasiūlymų gali pasikeisti ir bendras skelbimuose siūlomų atlyginimų vidurkis. Tačiau tai nebūtinai reikš, kad darbdaviai už tas pačias pareigas pradėjo mokėti daugiau ar mažiau, tiesiog pasikeis darbo pasiūlymų sudėtis“, – aiškina S. Rakauskaitė.
Nors metų pabaigoje didelių atlyginimų pokyčių nesitikima, naujų metų pradžia gali atnešti daugiau galimybių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Įmonėms peržiūrint atlyginimų biudžetus ir planuojant naujus darbus, atsiranda erdvės ne tik naujiems darbo pasiūlymams, bet ir deryboms dėl geresnio atlygio. Todėl ieškantiems pokyčių metų sandūra gali būti tinkamas metas iš naujo įvertinti savo galimybes ir derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio.
atlyginimasAlgacvmarket.lt
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.