Iki 30 eurų prieš 10 metų visiems kalėdiniams sveikinimams skirti buvo numatęs kas penktas šalies gyventojas. Tuo tarpu 2025 m. tokio dydžio dovanų biudžetą planavo penkis kartus mažiau – vos 4 proc. apklaustųjų. Į sumą iki 60 eurų 2015 m. planavo „tilpti“ beveik pusė – 48 proc. šalies gyventojų, o pernai tokį biudžetą numatė 11 proc.
Dar ryškesnis pokytis matomas didesnių išlaidų kategorijose: prieš dešimtmetį daugiau kaip 200 eurų dovanoms planavo skirti 4 proc. gyventojų, o 2025 m. jų skaičius išaugo 7 kartus ir pasiekė 27 proc.
Augo ir poreikiai, ir galimybės
Seimo kalėdiniai vakarėliai – su temomis ir linksmybėmis: šiais metais šventės atsisakyta
Išaugę kalėdinių dovanų biudžetai atspindi ne tik pabrangusias prekes ar norą dosniau apdovanoti artimuosius. Per dešimtmetį gerokai padidėjo ir gyventojų finansinės galimybės, todėl didesnėms išlaidoms šventiniu laikotarpiu atsirado daugiau erdvės.
2015 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas į rankas Lietuvoje siekė apie 554 eurus atskaičius mokesčius, o 2025 m. – jau apie 1 474 eurus. Taigi, per dešimtmetį jis padidėjo maždaug 2,7 karto. Tuo metu bendras vartojimo kainų lygis išaugo apie 59 proc.
Taigi, prieš dešimtmetį 100 eurų dovanoms sudarė apie 18 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo į rankas. Šiandien net du kartus didesnis – 200 eurų – dovanų biudžetas sudarytų apie 14 proc. vidutinio atlyginimo.
Kitaip tariant, nors dovanoms numatome gerokai didesnes sumas, vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui jos nebūtinai reiškia didesnę finansinę naštą. Dėl išaugusių realiųjų pajamų dalis gyventojų gali sau leisti daugiau nei prieš dešimtmetį.
Susiję straipsniai
Lūkesčius lėmė išorinės aplinkybės
Kaip rodo jau daugiau kaip 10 metų „Swedbank“ iniciatyva atliekamo šventinių išlaidų tyrimo duomenys, trokštamiausių dovanų sąraše pirmąją poziciją stabiliai išlaiko pinigai arba parduotuvių dovanų čekiai. Jų metai iš metų po egle tikisi ketvirtadalis gyventojų.
Ilgą laiką pageidavimų sąrašo viršuje ir su įvairiomis patirtimis susijusios dovanos – kelionės ar jų kuponai, SPA ar masažo kuponai, bilietai į renginius. Šias dovanas į norų sąrašo apačią buvo nukėlęs pandemijos laikotarpis. Pasibaigus pandemijai, patirtinės dovanos susigrąžino prarastas pozicijas, o bilietų į renginius populiarumas net pranoko priešpandeminį lygį.
Šventinė nuotaika nepriklauso nuo išlaidų dydžio
Šventiniams biudžetams augant, verta su artimaisiais bei bičiuliais iš anksto susitarti dėl dovanojimo taisyklių. Vienas paprasčiausių sprendimų – šeimoje ar draugų būryje traukti burtus ir dovanoti dovaną tik vienam žmogui. Taip galima išvengti daugybės smulkių, kartais vien iš pareigos perkamų, mažiau vertingų, dovanų.
Kartais geriau viena kokybiška, artimojo poreikius atitinkanti dovana nei keli daiktai, kuriems vėliau teks ieškoti vietos lentynoje. Be to, prasminga dovana nebūtinai turi būti daiktas ar brangus įspūdis. Galima padovanoti ir savo laiką – pavyzdžiui, pačių sukurtą kvietimą į bendrą žygį, namuose surengtą kino vakarą ar vakarienę. Tokie asmeniniai „dovanų čekiai“ gali būti kur kas įsimintinesni už skubotą pirkinį.
Galiausiai, visai nebūtina laikytis tradicijos, kad kiekvienas šventinio stalo svečias turi ateiti su dovanomis. Artimieji gali iš anksto susitarti jomis nesikeisti, o vietoje to surengti jaukią vakarienę, į kurią kiekvienas atsineštų po mėgstamą patiekalą. Tai padėtų pasidalyti ne tik išlaidomis, bet ir pasiruošimo rūpesčiais.
Racionaliai suplanuotos šventinės išlaidos nereiškia, kad reikia atsisakyti dosnumo. Veikiau tai galimybė sąmoningiau pasirinkti, kam skirti pinigus, laiką ir dėmesį, kad pasibaigus šventėms liktų geri prisiminimai, o ne finansiniai rūpesčiai.




