Dvare ties Latvijos siena – prancūzų architekto palytėtas parkas

Lietuvoje yra apie tūkstantį istorinių parkų, daugiausia jų – buvusių dvarų teritorijose. Viena tokių autentiškų erdvių – ir daugiau nei 100-metį menantis Ilzenbergo dvaro parkas. Jį prededama atželdinti iš naujo, augalus parinkus atsižvelgiant į daugybę įvairių emocijų.

Ilzenbergo dvaras ir atnaujinto jo parko atidarymo šventė. <br> Organizatorių nuotr.
Ilzenbergo dvaras ir atnaujinto jo parko atidarymo šventė. <br> Organizatorių nuotr.
 Prakilnioji zona.
 Prakilnioji zona.
 Parko atidarymo šventė buvo surengta pirmąjį birželio savaitgalį. <br> Organizatorių nuotr.
 Parko atidarymo šventė buvo surengta pirmąjį birželio savaitgalį. <br> Organizatorių nuotr.
 Ąžuoliukas, išaugintas iš Stelmužės ąžuolo gilių. <br> Organizatorių nuotr.
 Ąžuoliukas, išaugintas iš Stelmužės ąžuolo gilių. <br> Organizatorių nuotr.
 Parko atidarymo šventė. <br> Organizatorių nuotr.
 Parko atidarymo šventė. <br> Organizatorių nuotr.
 Džiaugsmingoji zona. Dvaro vietininkas G.Bingelis. <br> Organizatorių nuotr.
 Džiaugsmingoji zona. Dvaro vietininkas G.Bingelis. <br> Organizatorių nuotr.
 Gamtininkas Mindaugas Kirstukas (kairėje), Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas ir kraštovaizdžio architektė Vaida Deveikienė. <br> Organizatorių nuotr.
 Gamtininkas Mindaugas Kirstukas (kairėje), Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas ir kraštovaizdžio architektė Vaida Deveikienė. <br> Organizatorių nuotr.
 Dvaro šeimininkas V.Barakauskas ir jo šeima.<br> Organizatorių nuotr.
 Dvaro šeimininkas V.Barakauskas ir jo šeima.<br> Organizatorių nuotr.
 Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Meilės sala – intrigos zona.<br> Organizatorių nuotr.
 Meilės sala – intrigos zona.<br> Organizatorių nuotr.
 Meilės sala – intrigos zona.<br> Organizatorių nuotr.
 Meilės sala – intrigos zona.<br> Organizatorių nuotr.
 Paslaptingumo zona.<br> Organizatorių nuotr.
 Paslaptingumo zona.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Jun 3, 2018, 1:36 PM, atnaujinta Jun 3, 2018, 2:24 PM

Kūrė garsus architektas

Pirmąjį birželio savaitgalį prie Latvijos sienos, Rokiškio rajone įsikūrusiame Ilzenbergo dvare lankėsi pirmieji svečiai, turėję galimybę pamatyti, kaip gi atrodo parkas, apželdintas atsižvelgiant į emocijas. 

Net 14 ha ploto užimantis dvaro parkas nebuvo atnaujintas daugiau nei 109-erius metus. Šį projektą netiesiogiai palietė vieno iškiliausių XIX a. pab. kraštovaizdžio architekto – Édouardo François André – ranka.

Atnaujintas Ilzenbergo parkas – skirtingai apgyvendintas. Vienur daugiau pastatų, infrastruktūros, kitur – gamtos, todėl emocijas jame ir kuria architektūrinių bei gamtos elementų – augalų, vandens ir žemės formų visuma.

„Parkai – žmogaus kūrybos ir gamtos stiprybės bei grožio rezultatas. O gamta žmogų veikia per augmeniją, jos spalvas, kvapus ir ypatingą energiją“, – teigė  kraštovaizdžio architektė, E. F. André klubo pirmininkė Vaiva Deveikienė.

Moteris pabrėžė, jog kraštovaizdžio architektūra – tai atskira meno rūšis, kuri, kaip menui ir pridera, geba padaryti poviekį žmogui.

Nuo idilijos iki paslapties

„Pabaigę gaivinimo etapą parkui „gražinome“ reljefo raišką, erdvių kaitą bei vandens telkinių veidrodinius paviršius.

Dvaro šeimininkai siekė per augmeniją atspindėti dvaro vertybes, todėl kilo emocijomis paremta idėja, praktiškai tapusi moksliniu metodu. Kadangi skirtingas jausenas reikia kažkaip apčiuopti, ypač daug dėmesio skyrėme augalų bei medžių rūšims, spalvai“, – pasakojo V.Deveikienė.

10 emocijomis paremtų zonų – tai įvairaus ploto erdvės, į kurias išdalinta 14 ha apimančio parko teritorija.

Štai „Idilija“ pavadinta erdvė – tai lankytojų atvykimo vieta.

„Idilijoje“ gebėjau įžvelgti kone pastoralinę – kaip tapyboje – idiliją: štai driekiasi ganyklos, kažkur tolumoje – kalvos, girdėti vandens pliuškenimas, matyti akmeninės sienos.

Tai sudaro tam tikrą harmoniją, kurią sustiprinome pasodindami ritmiškai pasikartojančių medžių eilę. Ilgainiui ketiname specialiai nepjauti žolės, kad vietomis išaugtų laukinės pievos, sužydėtų gėlės“, – kalbėjo kraštovaizdžio architektė.

Žengiant toliau prieinama tamsesnė, mistiškesnė tvenkinių erdvė. Ji pavadinta „Paslaptingumu“: ten teka vanduo, vyrauja šešėliai.

„Galima įsivaizduoti, kad tokioje tamsioje erdvėje gyvena laumės! Galbūt vėliau ten pasodinsime daugiau vandens pakrantes mėgstančių augalų, – teigė V.Deveikienė.

Tolėliau parko lankytojus pasitinka atvira, kylanti erdvė – estrada, sodas. Joje daug žydėjimo ir šviesos. Tai – „Džiaugsmingoji“ dalis, kuri tam tikra prasme sietina ir su vykstančiais koncertais.

Pasodino ąžuolus

Atidarant nmaujai apželdintą Ilzenbergo dvaro parką buvo pasodinti ir Stelmužės ąžuolo genų turintys ąžuoliukai.

Ąžuolai savaime yra didingumo, galybės, ilgaamžiškumo simboliai, todėl jiems parinkta reprezentacinė erdvė – „Prakilnumo“ zona, esanti greta dvaro rūmų.

Planuojama, kad visoje teritorijoje iš viso išsiteks apie keliolika medelių.

E.F.André palikimas – apželdinimo principai

„Tam tikra prasme esame E.F.André mokiniai – teko nemažai tyrinėti jo kūrybą, žinome pagrindinius jo teiginius – principus, kurių jis laikydavosi kurdamas Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Pavyzdžiui, prancūzų kraštovaizdžio architekto projektuoto Lentvario dvaro parke yra vietos, vadinamos „Šveicarija“ arba „Rivjera“ – atitinkamai dėl kalvotumo arba pakrantės.

Taigi, E.F.André parkuose kūrė emocionaliai paveikius kraštovaizdžius, sukeliančius lankytojams stiprias emocijas, tačiau nebūtinai jas įvardindamas, kaip kad padarėme Ilzenbergo parke“, – teigė V.Deveikienė.

Šiaurietiška arkadija

Ilzenbergo dvaro parką būtų galima vadinti Šiaurietiška arkadija.

Toks pavadinimas jau keletą šimtmečių yra prigijęs romantiškiesiems parkams: arkadija nuo seno vadinamas nostalgijos kupinas kraštovaizdis, kur žmogus susilieja su gamta, tai – civilizacijos ydų nepaliesta idilės šalis, kurią Antikos ir Renesanso poetai vaizdavo kaip laimingą piemenų kraštą.

Parko atidarymo bei ąžuolų sodinimo dieną Ilzenbergo dvarvietėje buvo minima ir Tarptautinė šeimos diena: vyko pirmasis Birželio muzikos festivalio koncertas, kuriame pasirodė Kupiškio menų mokyklos moksleiviai bei mokytojai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.