Tačiau G.Surplys netrukus žada išsiųsti prašymą EK, kad ši leistų paankstinti tiesiogines išmokas ir netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius.
„Kol kas neketiname prašyti paramos. Vėlgi žiūrime, ką daro partneriai. Klausome, ką sako ūkininkai ir kol kas tokio aiškiai išreikšto prašymo iš ūkininkų pusės nebuvo.
Aš labai tikiu, kad mes visi racionaliai suprantame, kadangi tai draudiminis įvykis, faktiškai šansų nėra gauti tą piniginę paramą“, – BNS sakė G.Surplys.
Anot jo, dėl to kalbėta su latviais ir estais.
„Europos Komisijos pozicija yra griežta, kad draudiminių įvykių nekompensuoja. Pasikonsultavome su latviais, estais ir kartu manome, kad nereikia kreiptis dėl pinigų“, – sakė ministras.
Lietuvoje nuo 2012 metų nė vienas ūkininkas nebuvo apsidraudęs nuo stichinės sausros. Kai kurie žemdirbiai teigia, kad drausti pasėlius yra brangu, be to, dėl draudiminio įvykio nustatymo sistemos draustis neapsimoka, nes net ir nukentėjus pasėliams, išmokos jie gali negauti.
Pasak G. Surplio, pirmadienį jis EK išsiųs prašymą leisti paankstinti tiesiogines išmokas ir netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius.
„Kad mums leistų netaikyti tam tikrų sankcijų už nepasiektus rodiklius ir kad leistų anksčiau išmokėti avansus“, – teigė G. Surplys.
Jo žiniomis, EK sprendimą gali priimti birželio 26 dieną. To paties prašo suomiai, švedai, estai ir latviai.
Šiuo metu stichinė sausra laikosi Šakių, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajonų ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.
Autorius: Pranciškus Vaišvila
