Beveik pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad nepirktų produktų iš Rusijoje veiklą vykdančių įmonių – naujausios apklausos duomenimis, 16 proc. sako, kad tikrai nepirktų, dar 29 proc. teigia „greičiau ne“. Visgi, kaip rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, keturiems iš dešimties asmenų tai nebūtų svarbus veiksnys. Kodėl pirkėjams rūpi prekės kaina, o ne ideologija? Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Liutauras Gudžinskas sakė: tai, kad lietuviams labiau rūpi kaina, o ne ideologija, jo nenustebino. „Aišku, reiktų pasižiūrėti į klausimo formuluotę. Neklausiama, ar jūs pirktumėte Kremliaus įmonių produkciją, Rusijoje užaugintų maisto prekių. Kalbama tiesiog apie įmones, kurios vykdo tam tikras veiklas Vakaruose ir nustatomas netiesioginis ryšys su Rusija. Gali būti, kad daliai žmonių tai pasirodė nepakankamai rimtas argumentas, kad jie prekių nepirktų. Manau, jei būtų klausiama apie Kremliaus įmones, būtų daugiau nei 90 proc. pasisakančių, kad jų produktų nepirktų. Kita vertus, ne pirmą ir ne antrą kartą turime tam tikrą visuomenės pasidalinimą. Iš ilgamečių politologinių, sociologinių tyrimų žinome, kad visuomenė pasidalinusi savo požiūriu apie praeitį: vieni tai vertina griežtai neigiamai, kiti įžvelgia teigiamų aspektų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė L.Gudžinskas. Trečiasis aspektas, galėjęs lemti tokius tyrimo rezultatus, yra bendra socioekonominė situacija. „Turėjome labai didžiulę kainų krizę, daug žmonių sunkiai gali sudurti galą su galu, maisto prekių kainos smarkiai išaugusios jau ilgą laiką, yra ir energetinis skurdas. Šie piniginiai motyvai svarbūs, kai žmonės bando atsakyti į tokius klausimus. Skaičiai galėtų būti geresni, jei mes rimčiau susirūpintume skurdu, pajamų ir turto nelygybe. Bent apie 10 proc. visuomenės turi problemų su skolomis. Pensijų lygis pagal Europos Sąjungos parametrus pas mus mažesnis.
