Į bankrotą - dar įtarus žvilgsnis

Pasiūlymas bankrutuoti beviltiškai prasiskolinusiam Lietuvos gyventojui turėtų skambėti ypač maloniai. Žmonėms nereikėtų visą gyvenimą vilkti skolų naštos - jie galėtų viską pradėti iš naujo.

Ūkio ministerija jau baigia rengti fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepciją. Gavę Vyriausybės palaiminimą valdininkai imtųsi ir įstatymo projekto.

Tačiau jų darbas gali nueiti šuniui ant uodegos.

Finansų ministras Algis Šemeta tvirtina, kad dabar toks įstatymas padarytų daugiau žalos nei duotų naudos. Ypač šalies finansų sistemai.

Premjeras Andrius Kubilius netgi įsitikinęs, kad būtent dėl asmeninio bankroto įstatymo Amerikoje dalis bankų atsidūrė prie bedugnės krašto.

Fizinių asmenų bankrotas įteisintas daugelyje Europos Sąjungos valstybių, taip pat kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje.

Skeptikai įspėja: lietuviai - apsukri tauta. Tikriausiai atsirastų ne vienas gudruolis, bandantis išsivaduoti iš skolų nesąžiningu būdu. Tuo tarpu teisėsauga nesugebėtų nustatyti tyčinių bankroto atvejų.

„Tai taptų legaliu būdu negrąžinti skolų“, - mano vienas idėjos priešininkų Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Norintieji bankrutuoti greičiausiai tikisi, kad jų skolos būtų nurašytos į bankų nuostolius. Iš tikrųjų skolos taip paprastai nedingsta - jas grąžintų kiti bankų klientai. Taigi bankai griežtintų paskolų sąlygas.

Lietuvos komercinių bankų asociacijos vadovas Sigitas Kropas įsitikinęs, kad įteisinus fizinių asmenų bankrotą išaugtų bankų nuostoliai.

„Žinant mūsų piliečių sugebėjimus perrašinėti turtą ar jo atsikratyti, pasilikti tik su skolomis ir tada vykdyti bankroto procedūrą, tuo gali būti piktnaudžiaujama“, - sakė S.Kropas.

„Bankai atsidurtų keblioje situacijoje. Dabar tai prilygtų taisyklių keitimui žaidimo metu“, - įsitikinęs ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis. Jo manymu, toks įstatymas turėjo įsigalioti gerokai anksčiau.

R.Dargis pripažįsta, kad nekilnojamojo turto bendrovėms būtų žalingas bankų sprendimas griežtinti paskolų sąlygas.

Fizinių asmenų bankroto įteisinimą nagrinėjantis advokatų kontoros LAWIN teisininkas Sergejus Butovas mato šios sistemos privalumų ir minusų.

„Konstitucija įteisina lygybės principą. Įstatymai leidžia bankrutuoti įmonėms, tad kodėl to negali daryti fiziniai asmenys?“ - svarsto jis.

Taigi žmogus galėtų išsivaduoti iš skolų pančių ir vėl bandyti atsistoti ant kojų.

O tarp minusų minimos ne tik galimybės sukčiauti ar pablogėjusios skolinimosi sąlygos. Tikėjimas, kad skolų galima lengvai atsikratyti, skatins skolintis neapgalvotai.

Bene aktyviausiai galimybę įteisinti fizinių asmenų bankrotą remia bankroto administratoriai. Nenuostabu - jiems tai būtų papildomas pajamų šaltinis.

„Kalbėdami, kad įteisinus bankrotą visi puls sukčiauti, politikai iš anksto pripažįsta, jog jie rengiasi priimti blogą įstatymą.

Jei šis procesas bus normaliai sureguliuotas, tokių problemų nekils“, - įsitikinęs Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička.

Jis mano, kad jeigu valdžia nori skatinti žmonių verslumą, galimybę bankrutuoti reikia įteisinti būtent dabar.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepciją rengiančio Ūkio ministerijos Įmonių bankroto departamento direktorius Virginijus Narvilas perspėja, jog bankroto procedūra užtruktų ilgai.

Paprastai užsienio valstybėse tam skiriami 5-7 metai. Bankroto procesas būtų pradėtas turint tik tam tikrą sumą lėšų. Todėl tikėtis, kad bankrutuoti suskubs kiekviena vartojamąjį kreditą paėmusi ir pajamų dabar negaunanti namų šeimininkė, neverta.

Kelerius metus nuo bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius padėtų kreditoriams susigrąžinti skolas: pardavinėtų skolininko turtą, skirstytų jo pajamas.

Galiausiai būtų nurašomos tik tos skolos, kurių per bankroto laikotarpį žmogus nesugebėtų grąžinti.

Nors kai kuriose užsienio šalyse už bankroto procedūras moka valstybė, Lietuva tam greičiausiai neturėtų lėšų.

Įteisinusiems fizinių asmenų bankrotą politikams tektų apsispręsti, kaip dažnai tai būtų galima padaryti.

Taip pat nenuspręsta, ar bankrutuoti galėtų visi gyventojai, ar tik turintieji individualų verslą, kas turėtų būti bankroto iniciatorius: skolininkas ar kreditorius.

Neaiškūs ir kriterijai, kada galima kelti bankroto bylą.

Seimo nariai taip pat turės nuspręsti, kiek turto bei kokią atlyginimo dalį skolininkui palikti. Abejojama, ar politikai sutiks, kad skolininkas būtų basas išvarytas į gatvę.

Kaimyninėje Latvijoje fizinių asmenų bankroto galimybė įteisinta maždaug prieš metus.

Latviai leidžia inicijuoti bankroto bylą, kai uždelstos žmogaus skolos pasiekia 9 tūkst. latų (apie 44 tūkst. litų), arba įrodžius, kad per ateinančius metus jo uždelstos skolos viršys 18 tūkst. latų (88 tūkst. litų).

Nuo 2008 m. šalyje inicijuotos 35 fizinių asmenų bankroto bylos, tačiau bankrotas paskelbtas tik 13 žmonių.

Rita STANKEVIČIŪTĖ

LR korespondentė Vašingtone

Advokatas Saulius Modestas iš Čikagos dabar sulaukia dvigubai daugiau nei pernai klientų, norinčių skelbti asmeninį bankrotą. „Jei nebūtų bankroto, kas rizikuotų skolintis verslui pradėti?“ - sako jis.

„Amerikoje visada buvo skatinamas verslas. Jei nepasiseka, gali bankrutuoti ir pradėti viską iš naujo.

Donaldas Trumpas bankrutavo mažiausiai keturis kartus ir vis tiek turi milijonus“, - pasakojo teisinės bendrovės „Modestas Law Offices“ steigėjas.

Nors asmeninis bankrotas Jungtinėse Valstijose yra įprastas dalykas, procesas - sudėtingas. Pas 38 metų Amerikos lietuvį ateina vis daugiau Čikagoje ir apylinkėse gyvenančių lietuvių, kuriems reikia teisinės pagalbos.

Daug žmonių į bėdą įklimpo prasidėjus finansų krizei, nes imigrantai iš Lietuvos dažnai imasi statybų ir krovinių gabenimo verslo, kuriam krizė kirto kone stipriausiai.

„Tipinis atvejis - vyras turėjo krovinių gabenimo bendrovę ir savo vardu garantavo dideles paskolas vilkikams įsigyti. Kai rinka smuko, jam nebeužteko pelno visoms įmokoms.

Kad galėtų sumokėti vairuotojams, žmogus naudojosi kredito kortele, tikėdamasis, kad ekonomika atsigaus. Bet viskas sugriuvo, bankas iškėlė civilinę bylą. Vienintelė išeitis - asmeninis bankrotas. Po to žmogus gali ramiai viską pradėti iš naujo“, - tvirtino S.Modestas.

JAV egzistuoja du asmeninio bankroto būdai. Pats dažniausias yra likvidacinis bankrotas, Amerikoje vadinamas „7 skirsniu“ („Chapter 7“), kuris visiškai išlaisvina nuo skolų.

Procesui pasibaigus, žmogus pradeda tarsi nuo nulio. Tiesa, niekas neatleidžia nuo pastarųjų trejų metų mokesčių valstybei, alimentų ir paskolų mokslui.

„Esu matęs atvejų, kai banko patikėtinis susirinkime su kreditoriais žmogui nuo rankos nusegė net brangų laikrodį, kad jį pardavus būtų padengta bent šiek tiek skolų, - pasakojo Čikagos advokatas Aleksandras Rimas Domanskis. - Bet po to žmogus gali pradėti viską iš naujo.

Amerikoje visada galiojo principas, kad už skolas, kurių žmogus tikrai negali grąžinti, į kalėjimą nesodinama“.

Nuo 2005-ųjų daug griežčiau tikrinama, ar finansinė asmens padėtis tikrai tokia prasta. Prie taisyklių griežtinimo prisidėjo ir bankų lobistai, kuriems nepatinka, kai žmonės skelbia bankrotą.

Dabar reikia gerokai daugiau dokumentų ir įrodymų nei anksčiau, o mokestis už teisines procedūras išaugo.

Be to, bankroto neleidžiama skelbti, jei asmens pajamos viršija valstijos vidutinį atlyginimą. Pavyzdžiui, Merilande ši suma, neatskaičius mokesčių, - 53 tūkst. 489 doleriai per metus (tai yra apie 11 tūkst. 570 litų per mėnesį).

„Žinoma, viskas tikrinama, kad nebūtų apgavysčių. Tarkime, žmogus sako, kad išvažiuoja į Lietuvą, o Amerikoje prieš tai skelbia bankrotą.

Bet paaiškėja, kad naudodamasis kredito kortele jis paėmė 40 tūkstančių dolerių ir juos išsiuntė į Lietuvą. Tai jau kriminalas.

Bet jei pinigai išleisti svarbiausiems šeimos reikalams, maistui, benzinui, draudimui - asmeninis bankrotas įmanomas. Įsiskolinimus iš kredito kortelių panaikinti galima be didesnių problemų“, - pasakojo S.Modestas.

Jei žmogus neatitinka „7 skirsnio“ reikalavimų arba nori išsaugoti namus ar kitą turto dalį, bankrotą gali skelbti pagal „13 skirsnį“ („Chapter 13“). Šiuo atveju skolos nepanaikinamos, bet kreditoriai nebeturi teisės persekioti skolininko.

Tuomet sudaromas naujas trejų-penkerių metų skolų grąžinimo planas.

JAV vyriausybė kreditorius atleidžia nuo dalies mokesčių, nes iš bankrutavusio skolininko neatgauti pinigai laikomi nuostoliais.

Žinoma, asmeninis bankrotas turi daug pliusų, nes leidžia atsitiesti per giliai įklimpusiems žmonėms. Bet laikinas palengvėjimas turi ir minusų.

Teisininkai siūlo neskubėti skelbti bankroto. Šis įrašas dešimt metų lieka JAV gyventojo kredito istorijoje, kuri yra svarbiausia sąlyga perkant ar net nuomojantis butą, atidarant kreditinę sąskaitą banke.

Anksčiau bankrutuodavo daugiausia mažesnes pajamas gaunančios šeimos, o dabar šią kraštutinę priemonę renkasi ir turtingesnieji.

Pavyzdžiui, 21 metų Bradas Acevedo ir jo motina Barbara Young buvo priversti bankrutuoti, kai moteris išsiskyrė su savo draugu, padėdavusiu išlaikyti namus.

B.Acevedo lakstė tarp mokslų ir dviejų darbų, motina dirbo „Circuit City“ elektronikos parduotuvėje už 11 dolerių per valandą, bet to neužteko mokėti 1000 dolerių buto nuomą ir kitus mokesčius. Jie pradėjo naudotis kredito kortele ir pateko į spąstus.

„Kad apmokėčiau sąskaitas, turėjau skolintis. Kad sumokėčiau skolą, turėjau skolintis dar daugiau. Palūkanos pūtėsi, ir visa tai augo kaip sniego gniūžtė“, - sakė 48 metų B.Young.

Be viso to, moteris neteko darbo, nes „Circuit City“ paskelbė bankrotą ir uždarė visas savo parduotuves Amerikoje.

Vienintelė išeitis - asmeninis bankrotas. Kad būtų nubrauktos 20 tūkst. dolerių kredito kortelių ir paskolos sąskaitos, bankrotą turėjo skelbti ir jos sūnus.

* Palyginti su 2007-aisiais, praėjusiais metais asmeninio bankroto prašymų Jungtinėse Valstijose padaugėjo daugiau nei trečdaliu.

* Amerikos bankroto instituto duomenimis, 1,1 milijono JAV gyventojų ėmėsi šio būdo lipti iš skolų pelkės.

* Prognozuojama, kad šiemet asmeninio bankroto atvejų skaičius išaugs dar 35 proc.