Mašinų pirkėjai - sukčių įkaitai

„Nevadinkite mano automobilio vogtu. Geriau tiktų žodis „probleminis“.

Visi automobilio dokumentai, kuriuos turiu, yra originalūs, o mašinos kėbulo numeris - nesuklastotas.

Automobilį įregistravo „Regitra“, o Vokietijos pareigūnai pateikė pažymą, kad ši mašina nėra ieškoma.

Galiu pateikti mašinos pirkimo ir pardavimo sutartį, techninį pasą, originalius raktus. Tačiau mašina naudotis negaliu. Teisėsaugininkai ją laiko kaip daiktinį įrodymą“, - piktinosi 43 metų kaunietis Vytautas Kugys.

Į savo 2005 metų automobilį „Audi A6“, už kurį prieš metus sumokėjo 70 tūkst. litų, dabar jis gali pažvelgti tik per mašinų stovėjimo aikštelės Kauno Chemijos prospekte tvorą.

„Žinojau, kad pasitaiko atvejų, kai naudoti prabangūs automobiliai būna vogti. Todėl sąmoningai naudotą BMW X5 rinkausi už rinkos kainą ir tokį, kuris prieš tai jau buvo registruotas ir naudotas mūsų šalyje. Taip tikėjausi išvengti nemalonumų.

Pusantrų metų šiuo automobiliu naudojausi be rūpesčių - keliavau per muitines, tikrinau mašiną atstovų servise. Tačiau prieš pusantrų metų teisėsaugininkai mane susirado ir paprašė automobilį pateikti apžiūrai“, - liūdną istoriją prisiminė vienos Klaipėdos įmonių vadovas Laisvidas Bartaševičius.

Paaiškėjo, kad automobilis pavogtas Hanoveryje, jo kėbulo numeriai suklastoti ir mašinos naujajam savininkui nebegrąžins.

Tačiau iki šiol lizingo bendrovei jis moka įmokas, taip pat yra priverstas nuomotis kitą automobilį. O BMW X5, kainavęs 150 tūkstančių litų, stovėdamas aikštelėje vis labiau nuvertėja.

„Lietuvoje per metus atrandama 400-500 užsienyje suklastotais dokumentais į mūsų šalį atvežtų ir jau parduotų mašinų.

Tai - beveik po du automobilius kiekvieną darbo dieną“, - skaičiavo Interpolo Lietuvos nacionalinio skyriaus viršininkas Saulius Puidokas.

Pareigūnas įsitikinęs, kad niekas negali suteikti šimto procentų garantijų, jog įsigyjate nevogtą mašiną ir vėliau dėl jos nekils problemų.

Jis pripažino, kad tai - labai aktuali problema.

„Bet kaip ją išspręsti - nežinau ne tik aš vienas.

Žmogui, perkančiam mašiną, pačiam nustatyti, ar ji nevogta, nėra jokių galimybių“, - įsitikinęs pašnekovas.

Dauguma tokių automobilių - apynaujai prabangūs modeliai, kainuojantys per 100 tūkstančių litų.

Nors dviejų prabangių automobilių įsigijimo istorijos skiriasi, juos sieja ir keisti sutapimai. Pavyzdžiui, ir vienas, ir kitas automobilis buvo oficialiai įregistruoti Lietuvoje, o „Regitra“ gavo Vokietijos pareigūnų patvirtinimus, kad jie nėra ieškomi.

Automobilių paieška paskelbta praėjus pusmečiui ar net pusantrų metų po to, kai jie buvo pirkti.

Be to, pretenzijas į automobilius pareiškė ne jų savininkai vokiečiai ar lizingo įmonės, o Lenkijos draudimo bendrovė.

„Automobilį „Audi A6“ įsigijau Vokietijoje praėjusių metų rugpjūtį.

Man kilo šiokių tokių įtarimų, kad savininkė atidavė seno pavyzdžio didįjį automobilio techninį pasą, nes šie dokumentai kaip tik tuo metu buvo keičiami į naujo pavyzdžio, tačiau su juo nekilo problem

Automobilį Lietuvos pareigūnai areštavo gegužę, motyvuodami tuo, kad vasarį - praėjus pusei metų nuo to momento, kai jį įsigijau - jo paiešką paskelbė Interpolas.

Keisčiausia tai, kad, pareigūnų duomenimis, šis automobilis pavogtas Vokietijoje praėjusių metų gruodį. Tuo metu jau buvau teisėtas automobilio savininkas ir juo važinėjau Lietuvoje“, - stebėjosi V.Kugys.

Jis įtaria, kad tai gudriai suregzta afera - pas mašinos pardavėjus liko ne tik naujo pavyzdžio automobilio techninis pasas, bet ir valstybiniai numeriai, nes Vokietijoje V.Kugiui buvo išduoti tranzitiniai šios mašinos numeriai.

Šie numeriai galėjo būti pritvirtinti prie taip pat atrodančio automobilio ir mašina įkeista lizingo bendrovei. Mašinos savininkas vokietis tuomet pranešė, kad automobilis neva pavogtas, ir paskelbta jo paieška. Žinoma, pareigūnai ieško automobilio pagal originalius dokumentus, kuriuos pateikė aferistai, nors šis automobilis jau seniai parduotas lietuviui.

S.Puidoko įsitikinimu, automobilius registruojanti įmonė „Regitra“ dėl to niekuo dėta.

„Tiesiog Europos šalyse pernelyg daug skirtumų tiek registruojant mašinas, tiek pranešant apie mašinos vagystę“, - kalbėjo pareigūnas.

Gali net kelerius metus važinėti legaliai Lietuvoje įregistruotu automobiliu nė neįtardamas, kad jis yra vogtas ir ieškomas. Tačiau kirsdamas valstybės sieną, gali sulaukti nemalonių žinių.

Vien iš Belgijos į Lietuvą per metus atkeliauja keliasdešimt mašinų su problemų keliančiais dokumentais.

Pagal ten galiojančią tvarką, praradus mašinos dokumentus, išduodamas dublikatas, turintis tokį pat numerį kaip ir originalas. Tad abu šie Belgijoje išduoti dokumentai yra nesuklastoti ir galiojantys.

Tad lietuvis, įsigijęs Belgijoje automobilį su originaliais dokumentais, tik po mėnesio kito gali sužinoti, kad jo mašina yra vogtų automobilių duomenų bazėje.

Nusikaltėliai vagia dokumentus, tuomet nusižiūri tokio pat modelio ir spalvos automobilį, jį pavagia ir perkala kėbulo numerį. Taip atsiranda kriminalistų vadinami dvyniai - dvi mašinos vienodais kėbulo numeriais ir dokumentais.

Belgijos pareigūnai savo ir kitose šalyse vienodais kėbulo numeriais registruotų automobilių paiešką vykdo maždaug kartą per mėnesį.

Per tą laiką automobilis su galiojančiais ir legaliais dokumentais jau gali būti parduotas ir įregistruotas kitoje šalyje.

„Vis tiek nesuprantu, kaip galima paskelbti vogtos mašinos paiešką po pusantrų metų. Sakykime, šeimininkas automobilio nepasigedo mėnesį, nes atostogavo. Policijai pasidalyti informacija ir paskelbti paiešką duokime net du mėnesius. Bet ne pusantrų metų!“ - stebėjosi L.Bartaševičius.

Tvarkos ieškant ir registruojant vogtas mašinas neprideda ir tai, jog skiriasi Šengeno erdvės valstybių ir Interpolo vogtų automobilių duomenų bazės.

Šengeno erdvėje mašina pakliūva į duomenų bazę iš karto, kai tik vagystė įregistruojama policijoje. Šia informacija gali naudotis policijos pareigūnai, automobilius registruojančios įmonės, pasieniečiai.

Tuo tarpu kai kuriose iš 187 Interpolui priklausančių valstybių iki šiol informacija apie pavogtas mašinas į duomenų bazę pakliūva ne automatiškai, bet tik tuomet, kai duomenis pateikia pareigūnai.

Šalyse, kur automobilių vagystės nėra dažnos, šie paprastai nesivargina kasdien, o duomenis apie vogtas mašinas pateikia kartą per mėnesį.

S.Puidoko įsitikinimu, nuo sukčių nukentėjusių mašinų savininkams problemų ir išlaidų gerokai sumažėtų, jeigu tokias bylas tiriantys prokurorai parodytų šiek tiek geros valios.

„Man keistas teisėsaugininkų požiūris. Tai mes esame nukentėję - teisėtai įsigiję bei įregistravę automobilius ir dabar negalintys jais naudotis. Ne kartą teikiau prašymą, kad man bent leistų automobiliu važinėti, kol vyksta tyrimas. Bet nieko nepasiekiau“, - tikino V.Kugys.

Šių metų gegužės 19 dieną šalies generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pasirašė rekomendacijas dėl automobilių, kurie, įtariama, yra pagrobti, paėmimo, saugojimo ir grąžinimo atliekant tyrimą.

Šiose rekomendacijose siūloma ne sulaikyti tiriamas transporto priemones, bet leisti jomis naudotis su apribojimais.

Bet V.Kugys iš bylą tiriančio prokuroro išgirdo tiesų atsakymą: „Kol mašina stovės aikštelėje, aš miegosiu ramiau“.

Teisės - ignoruojamos

Tomas Mieliauskas, Advokatų kontoros „Foresta“ advokato padėjėjas: „Jeigu automobilis įregistruojamas Lietuvoje oficialiai, yra atlikti paklausimai dėl jo paieškos ir pirkėjas turi pirkimo ir pardavimo sutartį, jis laikomas teisėtu įgijėju ir turi lygiai tokias pat teises į automobilį kaip ir ankstesnis jo savininkas.

Stebina tai, kad tyrėjai vadovaujasi kažkokiomis savo taisyklėmis, pagal kurias mašinos pirkėjas nukenčia. Teisiškai ankstesnis savininkas neturėtų įgyti daugiau teisių nei teisėtai įsigijęs asmuo, kurio teisės Lietuvoje yra apribojamos.

„Regitra“ ir yra sukurta tam, kad automobilio pirkėjas galėtų įsitikinti, jog įsigijo ne vogtą daiktą, kuriam jokių apribojimų nėra. Jei ši įstaiga automobilį įregistravo ir leido juo naudotis, tai jau nebe pirkėjo, o „Regitros“ problema.“

Laimutė Užupė, „Regitros“ viešųjų ryšių specialistė: „Regitra“ Lietuvoje pirmą kartą įregistruojamų naudotų automobilių duomenis tikrina Šengeno informacinėje sistemoje, kurioje pateikiama informacija apie ieškomas transporto priemones.

Iki 2008 m. spalio į šalį įvežtos ir Lietuvoje pirmą kartą įregistruojamos naudotos transporto priemonės buvo tikrinamos Europos informacinėje sistemoje EUCARIS.

Šią sistemą inicijavo Europos Sąjungos senbuvės šalys, siekdamos kovoti su augančiu automobilių vagysčių skaičiumi. Nors EUCARIS vienija daugelį Europos šalių, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija, Ispanija, prie šios sistemos iki šiol neprisijungusios ir jai informacijos neteikia.

Informacija apie paiešką tikrinama tiktai registracijos metu.

Kadangi autotransporto vagystės dažnai yra susijusios su organizuotu nusikalstamumu, apie transporto priemonės paiešką tarptautinėse informacinėse sistemose neretai būna paskelbiama jau po to, kai transporto priemonė įregistruojama Lietuvoje.

Mašinų pirkėjai privalo žinoti, kad jų pasirašomas transporto priemonės pirkimą ir pardavimą įrodantis dokumentas yra labai svarbus ir jo ateityje gali prireikti.

„Regitra“ neįpareigota tikrinti automobilio pirkimą ir pardavimą įrodančių dokumentų, įmonė neatsako už pirkėjo ir pardavėjo pasirašytos sutarties turinį.

Lietuvos Civiliniame kodekse nustatyta, kad pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad į parduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų bei kad daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas.

Kodekse taip pat yra nustatyta, kad pardavėjas, iš esmės pažeidęs pirkimo ir pardavimo sutarties sąlygas, privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti patirtus nuostolius.“