Dar neseniai jų sklype, kaip ir daugelyje panašių sodų, stovėjo sovietmečiu statytas dviejų aukštų mūrinis griozdas, tinkamas tik vasaroti. O dabar pušyno supamas sklypas primena rojaus kampelį.
Pirmiausia į akis krinta išpuoselėta veja, nuo vaisių linkstančios obelų šakos, gėlės, aviliai, nedidelis daržo lopinėlis ir prie šio gamtos grožio tarsi prisišliejęs kuklus ir paprastas vienaaukštis namas.
Jį suprojektavęs architektas Gintaras Čaikauskas su malonumu kalba ne tik apie šį darbą, bet ir apie išskirtinius šiais laikais užsakovus.
Pagyvenę žmonės nustebino netipišku vyresnio amžiaus žmonėms pažangiu mąstymu ir supratingumu. Su jais buvo kur kas lengviau susikalbėti nei su kai kuriais gerokai jaunesniais žmonėmis.
„Buvau nustebintas, jog šie žmonės mąsto kaip ir aš.
Jiems gražu tai, kas paprasta, nerėksminga.
Svarbiausia - gamta, kad namas nesugadintų aplinkos, ploto būtų tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia.
O reikia, kad tilptų du pensininkai ir erdvės užtektų savaitgaliais besisvečiuojantiems vaikams ir anūkams“, - džiaugėsi architektas.
Namas - tarsi iš vadovėlio
Pabendravęs su užsakovais ir pamatęs pušų apsuptą kraštinį dvylikos arų sodo sklypą, G.Čaikauskas pirmiausia įtikino užsakovus, kad neverta rekonstruoti dviejų aukštų tipinio sovietmečio vasarnamio, kuris buvo morališkai ir fiziškai pasenęs.
„Jie ir patys greitai tai suprato“, - pasakojo architektas, pajutęs, kad čia pavyks pastatyti namą tarsi iš vadovėlio - laikantis svarbiausių savo paties nuostatų ir architektūros dėsnių.
„Kokie tie dėsniai? Labai paprasti: minimalistinis vieno aukšto namas, kad žmogus gyventų kuo arčiau žemės, tinkama namo orientacija ir vieta, ryšys su aplinka, gamtos, o ne statinio dominavimas, ilgaamžės medžiagos ir gera kokybė“, - vardijo ne vieną individualų namą sukūręs ir net metodinę knygelę apie jų projektavimą parašęs architektas.
G.Čaikauskas juokavo, kad jautėsi esąs ne tik menininkas, bet ir kiekvieną milimetrą bei litą skaičiuojantis ūkininkas.
Mat šeimininkai pageidavo ne didesnio nei 150 kv. m namo.
Be to, į savotiškus rėmus architektas įspraudė ir save, nusprendęs negriauti šalia senojo namo buvusio garažo, kurį natūraliai sujungė su nauju namu.
„Griauti niekuomet neskubu. Jei tik verta išsaugoti, visuomet tai ir padarau“, - aiškino G.Čaikauskas.
Nedidelis, bet erdvus
Nors stačiakampio formos namas iš išorės atrodo nedidelis, viduje stebina erdve ir šviesumu.
Erdvus vestibiulis, kuriame net šokiams užtektų vietos, pro vitrininius langus saulės nušviesta svetainė, erdvi virtuvė su lauko terasa, du miegamieji, vonios kambarys su nedidele pirtimi ir ūkinės patalpos.
Jokio rūsio name neliko, nors vasarnamyje jis buvo. Visas namų ūkis dabar telpa vadinamojoje juodojoje virtuvėje, įrengtoje tarp virtuvės ir garažo. Anot G.Čaikausko, be šių patalpų Vakarų šalyse neįsivaizduojamas nė vienas namas.
Broniaus ir Marijos „juodojoje virtuvėje“ sutilpo ne tik namą apšildančios ir karštą vandenį ruošiančios geoterminės sistemos siurblys, skalbyklė, atviros lentynos buities reikmenims, bet ir tikras šeimininkės pasididžiavimas - malkomis kūrenama krosnelė su orkaite, kurioje kepamas šeimos dievinamas mamos kugelis.
Ne mažiau patogus ir kitas sprendimas - už šeimininkų miegamojo įrengtos atskiros vyro ir žmonos drabužinės, kurias apšviečia nedideli langeliai sienoje, kad dieną nereikėtų degti šviesos.
Žmona labai moteriškai ir išradingai patobulino vyro drabužinę, po kiekviena rūbų krūvele pakišusi popieriaus lapelį su daiktų pavadinimu: „kojinės“, „apatiniai marškiniai“, „nosinės“. Mat jai nusibodo nuolatiniai vyro klausimai, kur tas ar anas padėta. Dabar pats viską susiranda.
Pati svarbiausia vieta šiuose namuose - valgomojo zona svetainėje. Ji specialiai tamsiai pilkos spalvos erkeriu akcentuota net namo fasade.
Čia stovi didžiulis stalas su kėdėmis. Savaitgaliais, kai tradiciškai rengiami šeimos pietūs, stalas dar kelis kartus pailginamas, kad prie jo sutilptų visa, anot Marijos, „šventoji šeimyna“ - dvylika žmonių.
Pasirinko geoterminį šildymą
Šeimininkai neatsidžiaugia ir po ilgų svarstymų pasirinkę geoterminio šildymo sistemą. Investavę tikrai daug pinigų, dabar mėgaujasi pigia ir ekologiška šiluma iš žemės gelmių, už suvartotą elektrą žiemos mėnesiais mokėdami ne daugiau nei 300 litų.
Net neklaustas šeimininkas skubėjo pasakyti: ne iš pensijų namą statė ir paskolos neėmė. Tiesiog pardavė gražioje vietoje esančią tėvų sodybą.