Nenori prarasti savo buto – pabandyk jį išnuomoti

Išnuomojamų butų Lietuvoje sparčiai daugėja, o nuomos kainos smunka. Taip suktis iš padėties bando ne tik apsukrūs gyventojai, pirkę po kelis butus tam, kad galėtų vėliau juos parduoti, o dabar likę prie suskilusios geldos.

Vis daugiau šeimų, kurioms naujas butas atrodė lyg naujo gyvenimo pradžia, dabar grįžta gyventi ten, iš kur atėjo. Dažniausiai į savo tėvų namus. Kartais – į bendrabučius.

28-erių vilnietis Mantas Kavaliauskas apie nuosavą būstą svajoti pradėjo seniai. Prieš metus jis atsikraustė į naujos statybos 80 kv. metrų ploto butą Vilniaus Šiaurės miestelyje.

Šiandien vaikinas su savo drauge Emilija vėl gyvena bendrabutyje, iš kurio prieš metus išsikraustė į naujuosius namus.

„Galbūt ir galėjome likti bute, tačiau tai jau būtų ne gyvenimas, o egzistavimas, nes mūsų atlyginimai labai staigiai ir smarkiai sumažėjo.

Norime ir papramogauti, ir išvažiuoti atostogų į užsienį, todėl nusprendėme butą išnuomoti. Butas didelis, mudviem tiek erdvės net ir nereikia. Iš esmės nieko bloga neatsitiko, juk būstą tebeturime.

Manau, kad galėsime į jį grįžti po 3, o gal ir 5 metų, kai reikės tokios erdvės ir finansinė situacija pasikeis.

Kai pagalvoji, kad žmonės prarado visas savo santaupas, o kai kurie dabar praranda butus ir lieka skolingi bankui – tai tragedija. Mes juk kada nors grįšime į savo butą“, – neabejoja vaikinas.

Būsto paieškas, kurias Mantas pradėjo dar prieš ketverius metus, lydėjo nesėkmės.

Iš pradžių jis išsirinko butą už patrauklią kainą – 2500 Lt už kv. m. Tuomet buto kaina siekė 130 tūkst. litų – pigu, net palyginti su šiandien krizės nusmukdyta rinka.

Vaikinas sumokėjo 40 tūkst. litų avansą, nors daugiabutis dar net nebuvo pradėtas statyti. Tai buvo klaida.

Projektas užstrigo, o šio namo vietoje iki šiol pūpso tik pamatai.

Statybos bendrovė praėjus metams gyventojams pasiūlė alternatyvą – pirkti butus kitame name, tačiau čia kvadratinis metras jau kainavo 4300 litų. Tiek išaugo nekilnojamojo turto kainos sostinėje.

Tačiau ir šis projektas nebuvo įgyvendintas.

Galiausiai būsto pirkėjui vargais negalais pavyko susigrąžinti pradinę įmoką. Tuo metu rinkoje tai atrodė nedaug verti pinigai.

„Jei būčiau gavęs pirmą išsirinktą butą, dabar neturėčiau jokių rūpesčių.

Per visą tą vilkinimo procesą būsto kainos išaugo kone tris kartus. Aišku, tuo metu ir mano atlyginimas pakilo beveik dvigubai.

Be to, būsto kainos pradėjo kristi, ir praėjusių metų spalį pagaliau už labai patrauklią kainą, kaip tuo metu atrodė, įsigijau 80 kvadratinių metrų ploto 3 kambarių butą“, – prisiminė M.Kavaliauskas.

Butas jam kainavo apie 400 tūkst. litų.

Tačiau naujame būste vilnietis su drauge pagyveno neilgai.

„Tuo metu mano bendrovės vadovai tvirtino, kad yra pasiryžę daugiau investuoti į verslą, išsaugoti darbo vietas, planavo plėtrą, bet viskas įvyko atvirkščiai. Gavau atleidimo lapelį.

Darbą netrukus susiradau, bet atlyginimas jau buvo mažesnis ir jis dar mažėjo kiekvieną mėnesį.

Galiausiai pasirodė, kad, norint sumokėti įmoką už butą 1800 litų ir dar 600 litų vartojimo paskolos, kurią skyriau remontui, tenka gerokai pasispausti“, – prisiminė jaunuolis.

Galiausiai pora priėmė sprendimą išsikraustyti ir į butą įleisti nuomininkus.

Trijų kambarių buto jiems dar ir nereikia, nes pora neturi vaikų. O jį išnuomoti pavyko iškart pažįstamam žmogui už rinkos kainą – 1300 litų per mėnesį.

Ir bankininkai, ir nekilnojamojo turto agentai pripažįsta – šeimų, kurios pirko būstą ir nebegali jo išlaikyti, daugėja.

„Tai nėra masinis reiškinys, tačiau iš tiesų į mus kreipiasi vis daugiau problemų turinčių klientų. Buto nuoma yra vienas sprendimo būdų, jeigu tik šeima turi kur gyventi.

Kadangi daugiausia paskolas ėmė jaunos šeimos, jos dabar grįžta gyventi pas tėvus. Kitas variantas – jeigu butas labai didelis, apsimoka jį išnuomoti, o patiems kraustytis į mažesnį, pavyzdžiui, vieno kambario butą“, – aiškino „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas.

Anot jo, net ir pats bankas klientams gali pasiūlyti tokį problemos sprendimo būdą, jeigu mato, kad tai padės šeimai išspręsti finansines problemas.

„Vis dėlto, jeigu jau šeima nemato kitos išeities kaip tik būstą išnuomoti, ji turi daug didesnių bėdų, todėl stengiamės ir kitais būdais sumažinti įmokas – pratęsti paskolos laiką ar atidėti jos mokėjimą“, – tvirtino J.Marinskas.

Nuomos biuro gyvenamųjų patalpų brokerė Milda Tomkevičienė pastebėjo, kad norinčiųjų išnuomoti savo butus daugėja.

„Visada buvo žmonių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties siūlydavo išnuomoti savo namus. Tačiau pastaruoju metu tokių atvejų daugėja.

Į mūsų biurą ateina ir jaunos šeimos, ir pensininkai, kurie su ašaromis akyse guodžiasi, kad pensijos nebeužtenka susimokėti už komunalines paslaugas, ir prašo padėti, o patys kraustosi gyventi pas vaikus arba išvažiuoja į kaimą, kur šildymas kainuoja pigiau“, – aiškino M.Tomkevičienė.

Dažniausiai tokie butai yra geriau įrengti nei tie, kuriuos verteivos pirko ir įrengė vien tam, kad nuomotų.

Kita vertus, ir nuomotojai turi nusiteikti, kad grįžę į savo butą vėl turės daryti remontą.

Nuomojamų butų pasiūla išaugo ir nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenimis.

Metų pradžioje internetu buvo siūloma išsinuomoti apie 4000 butų. Šiuo metu siūloma daugiau nei 5000 butų, 3900 jų yra Vilniuje.

Šio portalo vadovai pastebi, kad vis daugiau siūloma išsinuomoti senos statybos butų – jų gyventojai, matyt, skaičiuoja, kad neišgalės žiemą apmokėti šildymo sąskaitų.

„Grįžome gyventi į bendrabutį, nes ten gavome jaukų kambarį su visais patogumais. Krizė mums išėjo į naudą. Kadangi nuoma atpigo, daug studentų išsikraustė į butus. Bendrabutyje atsirado laisvų kambarių, o jie kainuoja 100 litų pigiau nei pigiausio buto nuoma“, – sakė Mantas.

Bet kuriuo atveju net ir nuomininko mokami 1300 litų nepadengia mėnesinių paskolos įmokų už būstą.

„Aišku, tenka dalį paskolos įmokos sumokėti pačiam. Kai pirkau šį butą, tokį išsinuomoti kainavo apie 2500 litų. Bet kainos nukrito“, – patvirtino Mantas, nesiekęs iš nuomos kuo daugiau užsidirbti.

Jis supranta, kad grįžus į naująjį butą jam vėl teks skirti pinigų bent jau kosmetiniam remontui. Tai neišvengiama.

„Tačiau net ir įvertinus remonto išlaidas išnuomoti butą man apsimoka“, – įsitikinęs vilnietis.

J.Marinskas pripažino, kad tokia dabar yra situacija rinkoje. Dėl drastiškai kritusių nuomos kainų vien iš nuomos mokesčio padengti paskolos įmokų beveik nėra galimybių.

„Vilniečiai dar jaučia sostinės privalumus – čia bent jau yra nuomojamų butų paklausa, nes atvažiuoja verslininkų, studentų, darbininkų. O kituose miestuose nuomos kainos dar gerokai mažesnės“, – sakė J.Marinskas.

* * *

Nors rudenį nuomojamo būsto paklausa paprastai išauga, didžiuosiuose šalies miestuose nuomos kainos ir toliau smunka.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje rugsėjį butų nuomos kainoms savininkai taikė vidutiniškai 15 procentų nuolaidą.

aruodas.lt duomenimis, Vilniuje vieno kambario butą galima išsinuomoti vidutiniškai už 400-600 Lt, dviejų kambarių – už 550-900 Lt, o trijų kambarių – už 700-1100 Lt per mėnesį.

Tai skelbimuose siūlomos vidutinės nuomos kainos, kurios nėra galutinės. Su šeimininku dar galima derėtis.

Šios kainos gali būti ir didesnės, jei butai yra prestižiniame miesto rajone ar centre. Be to, išsinuomoti butą naujos statybos name kainuos brangiau nei senos statybos dėl artėjančios žiemos ir mokesčių už šildymą.

Be to, Vilniuje net keliuose bendrabučiuose vieno kambario butą be patogumų, tačiau su baldais siūloma išsinuomoti ir už 100 Lt per mėnesį.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų nuomos kainos sostinėje per metus nukrito maždaug trečdaliu.

Kaune vieno kambario butas nuomojamas vidutiniškai už 350-550 Lt, dviejų kambarių – už 500-650 Lt, o už trijų kambarių buto nuomą prašoma vidutiniškai 600-900 Lt per mėnesį.

Palyginti su praėjusių metų rugsėju, nuomos kainos Kaune smuko labiau nei Vilniuje – 40 procentų.

Uostamiestyje nuomos kainos šiuo metu vidutiniškai siekia 400-500 Lt už vieno kambario butą, dviejų kambarių – 450-700, trijų kambarių – 700-1000 Lt per mėnesį.

* * *

* Šiuo metu, kai nuomojamų būstų pasiūla išaugo ir kainos krito, sąlygas diktuoja ne nuomotojai, o nuomininkai.

* Didžiausią įtaką nuomininkų apsisprendimui turi kaina. Kuo ji mažesnė, tuo geriau. Ieškantys būsto linkę derėtis.

* Paklausesni yra mažesni vieno, dviejų kambarių butai. Tokius išnuomoti lengviau, o jų kaina santykinai didesnė. Trijų ar penkių kambarių nuomos kaina beveik nesiskiria.

* Ne mažiau svarbu ir būsto vieta. Privalumas – kuo arčiau centro. Jeigu būstas yra atokesniame rajone, nuomininkai vertina ramybę, šalia esantį parką ir gerą susisiekimą.

* Nuomininkai vengia butų, į kuriuos šeimininkai mėgsta užsukti neperspėję, kai nieko nėra namuose.

* Geriau tuščias butas nei paverstas senų nebereikalingų baldų sandėliu.

* Kad ir koks būstas nuomojamas, jame turi būti tvarkinga ir švari vonia, tualetas ar dušo kabina. Vonios būklė nuomininkams yra vienas svarbiausių veiksnių renkantis butą.

* Dauguma nuomotojų prioritetą teikia moderniam būstui, kuriame įrengtas reguliuojamas autonominis šildymas.

* Nuomojamo buto privalumai – sudėti nauji langai ir durys.Butas turi būti tvarkingas. Nebūtina jo moderniai įrengti, tačiau atsilaupę dažai ar tapetai gąsdins nuomininkus ir gali sukelti konfliktą, kai nuomininkai savavališkai nuspręs butą paremontuoti ir nemokėti mokesčių.

* Jei išnuomojamas gerai įrengtas butas, verta pasirašyti sutartį ir parengti turto perdavimo ir priėmimo aktą. Tuomet vėliau bus lengviau susitarti dėl sulaužytų baldų ar sudaužytų vazų.

* Be to, sutartyje su nuomininkais reikėtų nurodyti, kas bute gyvens. Būna, kad įsileidę jauną šeimą buto nuomotojai po kurio laiko jame randa prostitučių lizdą.

* Indai, virtuvės įrankiai, patalynė vieniems buto nuomininkams yra privalumas, o kiti pareikš, kad jiems šitie daiktai nereikalingi.

* Iš karto nusiteikite – nesvarbu, koks patikimas pažįstamas žmogus ar solidžiai atrodanti šeima nuomosis butą, po to, kai jie išsikraustys, teks atlikti bent jau kosmetinį buto remontą.