Rankomis megztus originalius drabužius kurianti vilnietė dizainerė Indra Dovydėnaitė pastebėjo, kad pastaruoju metu itin daug moterų pradėjo megzti. Indra tai sieja su sunkmečiu.
Kaskart apsilankiusi siūlų parduotuvėse moteris nustemba, kiek daug joje pirkėjų.
Dizainerė spėja, kad moterys rankdarbių imasi ieškodamos nusiraminimo, norėdamos pailsėti nuo problemų.
Žmonės atsigręžė į tikrąsias vertybes, labiau vertina šeimą, namų šilumą. Dėl tos pačios priežasties dabar daug kas ėmė namuose kepti duoną.
Mezginiai visada madingi
„Megzti drabužiai neatgimė – jie visą laiką madingi. Tai tokia pat klasika kaip džinsai”, – neabejoja I.Dovydėnaitė.
Šiais metais dizaineriai siūlo etnografinio, skandinaviško stiliaus mezginius su elniukais, snaigėmis ir panašiais raštais. Madingos 8-ojo dešimtmečio megztinių formos: ilgi, kiaušinio formos, siaurėjančiomis rankovėmis.
Tokius megztinius galima nešioti ir kaip tunikas, sukneles. Prie jų nereikia daug detalių – užtenka skarelės, karolių ar diržo. Madingiausios spalvos – ruda, kakavos, pilka, kitos šiltų atspalvių žemės spalvos.
Pasak I.Dovydėnaitės, megzti drabužiai tinka ir kūdikiams, ir močiutėms. Tiesa, stambesnėms moterims nereikėtų rinktis moherio siūlų – mezginys iš šių ilgo plauko siūlų dar labiau stambins figūrą.
Lieknina iš slidžių, lengvai krintančių siūlų numegztas drabužis, bet jis neturėtų būti labai prigludęs – tuomet išryškėja kiekvienas „kumpelis”.
Lieknoms moterims tinka įvairiausi megzti drabužiai, tik svarbu, kad nebūtų per trumpos jų rankovės.
Populiariausia – vilna
Nepatyrusioms mezgėjoms dizainerė siūlo nepradėti nuo sudėtingų darbų. Iš pradžių galima pabandyti megzti servetėles, kojines ar šalikėlį.
I.Dovydėnaitė siūlo imtis nėrimo vąšeliu – tai lengviau negu megzti virbalais.
Kokius siūlus, virbalus ar vąšelį rinktis, konsultantės patars kiekvienoje specializuotoje verpalų parduotuvėje.
I.Dovydėnaitė pirmiesiems bandymams siūlo rinktis paprastesnius, pigesnius siūlus. Geriausia – natūralaus pluošto, pavyzdžiui, vilnos.
Su siūlais nesiskirianti menininkė pastebėjo, kad mezgant iš sintetinių siūlų rankos kartais išsausėja, netgi suskilinėja iki kraujo.
Siūlų pasiūla – didžiulė
Parduotuvėse dabar gausu įvairiausių siūlų – visokios sudėties, faktūros, spalvų.
Siūlų parduotuvės „Saulės kraitis” darbuotoja Laimutė Dainelienė sako, kad pirkėjos vis dažniau perka natūralaus pluošto verpalus – medvilnės arba vilnos, ieško ekologiškų siūlų.
Siūlų pasirinkimas parduotuvėse – pagal skonį ir kišenę. Galima pirkti šiurkštesnės lietuviškų avių vilnos, kurios kilogramas kainuoja nuo 50 litų, galima – švelnios merinosų vilnos, kurios 50 gramų kainuoja 9–10 litų. Pastarieji siūlai itin tinka kūdikių drabužėliams megzti.
Tiesa, naujagimių kojinaites, kurias rekomenduojama pirmąsias savaites nuolat mauti ant nuogų kojyčių, geriausia megzti būtent iš kandančios vilnos siūlų – tuomet dirginami svarbiausi pėdutės taškai.
Anksčiau vyravo įsitikinimas, kad geriau nešiojasi iš pusvilnės megzti drabužiai.
Pasak L.Dainelienės, taip galvota todėl, kad nebuvo geros kokybės verpalų.
Iš tiesų labiau veliasi sintetika, o vilna gali kiek veltis nebent iš pradžių. Taigi jos tikrai neverta vengti.
Ar verta tikėti etikete?
Pradedančioms mezgėjoms vertėtų atidžiai išstudijuoti siūlų etiketes. Jose nurodyta ne tik pluošto sudėtis, svoris, bet ir siūlo ilgis. Kuo plonesnis ir ilgesnis siūlas, tuo mažiau jo (mažesnio verpalų svorio) reikės mezginiui.
Pavyzdžiui, kiauraraščiam megztiniui iš plonyčių siūlų užteks apie 350 gramų siūlų. O štai megztiniui iš storesnių siūlų teks sunaudoti ir visą kilogramą.
Nors neretai siūlų etiketėje būna nubraižyta ir schema, kiek akių reikia užmesti norint plokščiuoju raštu išmegzti 10 kvadratinių centimetrų pavyzdėlį, patyrusios mezgėjos nepataria juo vadovautis.
Vertėtų pavyzdėlį nusimegzti tuo raštu, kuriuo ketinate megzti visą mezginį, po to jį sudrėkinti ir išdžiovinti. Tuomet ne tik apskaičiuosite, kiek akių reikės uždėti pradedant megzti, bet ir išsiaiškinsite, ar siūlai stipriai nesitraukia, ar netįsta.
Kaip nenumegzti šarvų
Nekantrios mezgėjos mieliau renkasi storesnius siūlus – esą tuomet greičiau didėja mezginys. Tačiau yra keletas „bet”.
Pasirinkus storus siūlus reikia kruopščiai apgalvoti mezginio raštą – kiauraraščio skylutės bus didesnės, o smulkų raštą iš tokių siūlų bus sunku išmegzti.
Drabužiai iš storų siūlų yra kietesni, ne tokie lankstūs, kartais gali būti panašūs į šarvus. Todėl prigludusiems, kūno formas atkartojantiems mezginiams jie netinka.
Kadangi storo mezginio akys didesnės, kiekviena padaryta klaida labiau krinta į akis.
Dėl tos pačios priežasties labiau matomos uždėtos ar nuimtos akys.
Be to, tokie mezginiai vizualiai didina žmogaus apimtis.
Koks mezginys išeis, priklauso ir nuo virbalų storio.
Pernelyg storais virbalais iš plonų siūlų numegztas rankdarbis bus tarsi ištįsęs, mezgant iš storų siūlų plonais virbalais bus pernelyg kietas.
Kelinto numerio virbalai tinka konkretiems siūlams, dažniausiai būna nurodyta ant pastarųjų etiketės.
Nepatyrusios mezgėjos tai gali nuspręsti ir pačios: tereikia popieriaus lape virbalu pradurti skylę – jei siūlas pro ją lengvai pralenda, galima pradėti megzti.
Originalūs dirbiniai iš siūlų
Jei megzti ar nerti iš siūlų nepamėgote, galite juos panaudoti ir kitaip. Pavyzdžiui, išbandyti ažūro techniką.
Tokiems rankdarbiams prireiks specialios vandenyje tirpios plėvelės, aerozolinių tekstilės klijų ir mėgstamos spalvos siūlų (geriau ilgesnio plauko).
Ant norimos formos plėvelės priraizgomi keli sluoksniai siūlų (juos vis supurškiant klijais).
Tuomet ant viršaus dedamas dar vienas gabalas plėvelės ir visas šis „sumuštinis” skersai ir išilgai susiuvamas siuvimo mašina.
Baigus siūti, darbelis rankomis išplaunamas vilnai tinkamu skalbikliu. Tokia technika kuriami šaliai (nuotr.), drabužiai, įvairūs aksesuarai.