Vieni už šilumą moka šimtą litų, kiti – net šešis kartus daugiau

Nuosavame name prie Vilniaus įsikūręs Mindaugas S. su šeima nusprendė nelaukti žiemos. Jis dar vasarą išsikvietė specialistus, kad šie atliktų namo šiluminį auditą.

Po ekspertų išvadų šeima ėmė rimtai svarstyti apie galimybę namą parduoti.

„Namą statėme ne patys, pirkome. Kad ir kiek jį šildydavome, namuose temperatūra siekdavo vos 19 laipsnių, o dujų sunaudodavome beprotiškai daug. Pakeitėme šildymo katilą, tačiau tai nepadėjo.

Galiausiai nusprendėme išsikviesti specialistus, kad jie paaiškintų, kas čia per bėdos”, – pasakojo vilnietis.

Atskleidė statybos broką Bendrovės „Miesto renovacija” specialistai namą apžiūrėjo vasarą. Jiems prireikė vos kelių dienų, kad diagnozuotų pastato ligas ir paskelbtų nuosprendį – reikia nemažų investicijų, kad name būtų šilta.

„Paprastai žmonės mano, kad problema – nepakankamai apšiltintos sienos.

Šio namo bėdos – kitokios. Paaiškėjo, kad stogas apšiltintas tik 5 centimetrų termoizoliacinės vatos sluoksniu, nors turėtų būti 20 cm, nešiltintos ir grindys. Sienų šilumos varža atitiko normą”, – paaiškino „Miesto renovacijos” direktorius Mindaugas Šimkus.

Kadangi namo tyrimai vyko vasarą, specialistams teko praardyti dalį stogo, kad pažiūrėtų, kas yra po juo. Buvo gręžiama ir siena.

Šaltuoju metų laiku, kai akivaizdūs namo vidaus ir lauko temperatūrų skirtumai, tyrimus galima atlikti ir naudojantis specialiais prietaisais – termoporomis, o sienų ar stogo šiluminę varžą apskaičiuoti pasitelkus specialią programinę įrangą.

Beje, ekspertai pataria nepasikliauti vien termovizinėmis nuotraukomis. Šis pastatų ir patalpų tyrimo metodas pastaruoju metu sparčiai paplito.

„Termovizinės nuotraukos suteikia informacijos apie broką. Jos padeda nustatyti, kur statybininkai, pavyzdžiui, nesudėjo dalies šiltinimo medžiagų, kur susidaro šalčio tilteliai, tačiau jos nerodo pertvarų šiluminės varžos. Tai – tik papildoma medžiaga”, – aiškino M.Šimkus.

Vilniečių šeima, sumokėjusi 1200 litų už tyrimus, gavo ne tik ataskaitą apie namo pertvarų būklę, bet ir specialistų skaičiavimus, kokių investicijų reikėtų ir per kiek laiko jos atsipirktų.

„Paaiškėjo, kad investuoti reikia labai daug – būtent tai paskatino mus pagalvoti, ar neverta šio namo parduoti.

Kol kas prieš šią žiemą investavome pagal specialistų rekomendacijas – šiltinome prieškambarį, kur būdavo šalčiausia. Dekoratyvinį židinį pakeitėme židiniu su išvedžiotais ortakiais. Išleidome apie 20 tūkst. litų”, – pasakojo Mindaugas.

Specialistų skaičiavimai šiai šeimai gana optimistiniai – nors investicijos didelės, jos atsipirks per 5–7 metus.

Vis daugiau gyventojų domisi energiniu pastatų auditu, investuoja į šilumos taupymo priemones. Visa tai – iš išskaičiavimo.

Protingos investijos kai kada gali atsipirkti jau pirmą žiemą.

Daugiabučiuose namuose sąlygos yra kitokios. Jeigu juose gyventojas pagerina tik savo būsto izoliaciją – sudeda naujus langus, sandarina langų ir durų plyšius, įrengia šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių, jo sąskaita už šildymą greičiausiai nesumažės. Tačiau bute gali tapti keliais laipsniais šilčiau.

Kas kita, jeigu visi gyventojai susitaria investuoti į pastato šildymo sistemų atnaujinimą, sienų šiltinimą ar naujus laiptinių langus ir duris. Ekspertų skaičiavimais, tokios priemonės gali labai padėti sumažinti šildymo sąskaitas.

Galvoja tik apie save Daugelis daugiabučių gyventojų nelabai linkę pasitikėti nei kaimynais, nei administratoriumi, nei bendrijos pirmininku.

„Apšiltinau savo buto sienas iš vidaus, sudėjau naujus langus – man šilta, už jokias renovacijas nemokėsiu”, – tokių gyventojų pareiškimų galima išgirsti ne taip jau retai.

„Tai rodo lietuvių mentalitetą – žmogus galvoja tik apie save, jam nerūpi, kas vyksta už jo buto sienų ir durų.

Jis tik gyvena šilčiau, bet nedaro nieko, kad sutaupytų energijos. Dėl to sąskaitos už šildymą nesumažės”, – tvirtino pastatų ūkio valdymo įmonės „City Service” inovacijų ir energetinio efektyvumo grupės vadovas Gytis Januškauskas.

Norint sutaupyti šilumos, nebūtina išmesti milijonų litų didžiulei renovacijai. Pirmiausia reikėtų atlikti namo energetinį auditą ir parengti investicijų planą.

Ekspertai aiškiai nurodo pastato trūkumus, apskaičiuoja, kiek kainuos juos ištaisyti ir kokios naudos duos.

Investicijos į visų sienų izoliavimą atsipirktų galbūt tik per 20–30 metų. Bet apšiltinus rūsiuose esančius namo vamzdynus, investicija gali atsipirkti jau pirmą žiemą.

„Žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti laiptinių langams ir durims. Pakeitus langus laiptinėse, įrengus tambūrą, šilumos sutaupoma ir butuose.

Įprastai daugiabučiuose sienos tarp buto ir laiptinės yra gerokai plonesnės nei išorės sienos. O jeigu laiptinėje šalta, šalčiau bus ir butuose, nes šiluma iš butų sklis į laiptinę.

Apskaičiavome, kad labai naudinga ir vadinamoji dalinė renovacija – šilumos sąnaudos gerokai sumažėja apšiltinus blokinio namo stogą ir sienas”, – aiškino G.Janušauskas.

Specialistų skaičiavimais, įrengus modernų šildymo punktą, izoliavus vamzdynus, pakeitus langus ir duris laiptinėse, tipiniame blokiniame name galima sutaupyti 10–15 proc. šilumos. Senamiesčio namuose sąnaudos sumažėja net iki 30 proc.

„City Service” duomenimis, šildymo sąskaitų skirtumai tarp vienodos konstrukcijos neprižiūrimo pastato ir renovuoto statinio skiriasi net iki 6 kartų.

Įsivaizduokite – viename name žiemą kiekvieną mėnesį už šildymą mokama po 100 litų, o kitame – po 600.

Specialistai pažymi, kad Lietuvoje dar yra ką tobulinti. Pavyzdžiui, Vilniuje daugumoje daugiabučių jau sumontuoti nauji modernūs automatizuoti šilumos punktai, reaguojantys į lauko oro temperatūrą.

Klaipėdoje tokių namų – beveik pusė, o Kaune – vos ketvirtadalis.

Nors atrodo, kad daugelis butų savininkų jau pasikeitė senus nesandarius langus, iš tiesų dar nepakeisti apie trečdalio butų langai.

„Žmonės klaidingai mano, kad jie viską išmano ir gali patys nuspręsti, kaip tvarkyti savo namą.

Mūsų patirtis rodo, kad gyventojai dažnai vadovaujasi stereotipais, realiai nežino, kokios yra jų namo bėdos, ir retai skaičiuoja, kokios investicijos apsimoka.

Pirmiausia reikėtų nustatyti, kokios yra namo problemos, tik tada priimti sprendimą”, – tikino bendrovės „Miesto renovacija” atstovas M.Šimkus.

Iš bendrovės atliktų auditų aiškėja, kad dažniausiai namuose būna netinkamai sumontuoti langai – palikti šalčio tiltai aplink rėmą. „Makroflex” putos, kuriomis dažniausiai užpildomi tarpai tarp rėmo ir sienos, izoliavimo funkcijos neatlieka.

Dažnai pasitaiko, kad namo pamatai yra visiškai neizoliuoti – manoma, kad užteks apšiltinti sienas.

Tai šiurkšti klaida – ypač daug nuostolių patiriama, jeigu name įrengtos šildomos grindys.

Paprasti patarimai, kad būste būtų šilčiau Sandarinkite langų ir durų plyšius, sureguliuokite naujus langus.

Bendrose laiptinėse ir bute uždarykite langus ir duris – sumažės nuostoliai dėl oro apykaitos.

Vėdinant patalpas langą reikėtų atverti plačiai, bet trumpam, o ne ilgai laikyti šiek tiek pravertus langus.

Įrenkite už radiatorių šilumą atspindinčius ekranus, pavyzdžiui, pūsto polietileno plokštes, dengtas folija.

Neužstatykite radiatorių baldais, neuždenkite grotelėmis, užuolaidomis.

Saulėtą dieną atitraukite užuolaidas – leiskite saulei šildyti butą.

Didesnius baldus statykite prie išorinių namo sienų – jie padės sulaikyti daugiau šilumos bute.

Nakčiai nuleiskite žaliuzes – jos prilygsta papildomam stiklui.

Nelaikykite be reikalo įjungtų gartraukių, ventiliatorių – jie ištraukia ir šilumą.