Galima netgi pasakyti, kur butuose stovi radiatoriai ar pastebėti statybininkų broką. Kartais pastatuose apšiltintų ir neapšiltintų vietų temperatūros skiriasi iki 10 laipsnių.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto docento dr. Česlovas Ignatavičius visoje Lietuvoje tyrinėdamas pastatus pro termovizoriaus ekraną arba juo darytas nuotraukas, yra sukaupęs nemažai vertingų pastebėjimų. Dalį jų jis išdėstė neseniai Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu parengtame daugiabučių atnaujinimo priemonių kataloge.
Anot jo, termovizoriumi, kuris skirtingomis spalvomis perteikia šiluminį vaizdą, galima ne tik parodyti neatnaujintų namų „plonąsias vietas“, bet ir įvertinti apšiltinimo kokybę bei jo trūkumus.
„Tirdamas pastatus, padariau išvadas, kad fasadų šilumos izoliaciją reikia nuleisti apie 10 centimetrų žemiau cokolio viršutinės linijos, kad per jungtis iš pastatų neišeitų šiluma“, – aiškina Č. Ignatavičius.
Šiluma išeina per neapšiltintas balkonų sieneles ir rūsį
Termovizoriaus pagalba mokslininkas atskleidė ir kitą faktą – šiluma iš apšiltinto pastato išeina per neapšiltintas balkonų pertvaras, sieneles, kurios išsikiša iš fasado. „Paprastai žmonės nelabai tiki, kad tokias detales reikia apšiltinti. Bet termovizinės nuotraukos padeda tuo įtikinti, – sako Č. Ignatavičius. – Todėl kataloge nurodėme, kad tokius elementus reikia šiltinti. Tiesa, visos pertvaros šiltinti nebūtina – pakanka apšiltinti 60 cm išsikišančios detalės ruožą, kad šios nebespinduliuotų šilumos į išorę“.
Papildomai lazeriniu termometru Č.Ignatavičius nustatė, kiek skiriasi apšiltintų ir neapšiltintų vietų temperatūra.
„Temperatūra tarp apšiltintų vietų ir neapšiltintų gali skirtis iki 10 laipsnių. Pavyzdžiui, Kaune esu matavęs vieno namo paviršiaus temperatūrą. Šiame name buvo apšiltintos sienos, bet išsikišančios balkonų sienelės – ne.
Žiemą, lauke esant 18,7 laipsnių šalčiui, apšiltintų sienų paviršiaus temperatūra buvo -11 laipsnių, o tai reiškia, jog šiluma iš patalpų neišeina. Tuo tarpu balkonų vertikalių sienelių prie pat apšiltinimo temperatūra buvo -4 laipsniai. Taigi skirtumas - septyni laipsniai“, – Č. Ignatavičius.
Č.Ignatavičius taip pat pastebėjo ir įrodė, jog daroma klaida, kai apšiltinamos namo sienos, o cokolinis aukštas paliekamas kaip buvęs. Padaręs vieno tokio namo nuotrauką, jis pastebėjo, kad šiluma labai gausiais kiekiais išeina iš pastato per cokolinį aukštą ir rūsio langus.
„Šiluma iš pirmojo aukšto butų išeina per grindis, kurių šilumos izoliacija sovietmečiu statytuose namuose buvo labai prasta, ir patenka į rūsį, o iš ten – per kiaurus rūsio langus – į aplinką“, – tvirtina Č. Ignatavičius. Tai jis patvirtino papildomai pamatavęs šiame name įrengtos kirpyklos grindų temperatūrą – jų ir patalpos oro temperatūros skyrėsi 6 laipsniais – du kartus daugiau, nei leidžia higienos normos.
„Todėl šiltinant namo sienas, būtina apšiltinti ir cokolį iki pat apačios bei pakeisti rūsio langus“, – sako jis.
Galėtų tikrinti savo darbų kokybę
Anot Č.Ignatavičiaus, termovizinius tyrimus galėtų atlikti statybininkai, kurie atnaujina daugiabučius namus. Jie patys galėtų pasitikrinti savo darbo kokybę, ar tinkamai apšiltintas ir izoliuotas namas. Tai galėtų būti ir gera mokomoji priemonė apšiltinimo meistrams, padedant jiems suvokti, kad netinkamas šilumą izoliuojančių medžiagų sudėjimas prastina izoliacijos savybes.
Tiesa, jis pridūrė, kad iš išorės termovizoriumi galima įvertinti būklę tik tų pastatų, kurių fasadas tinkuojamas. Jeigu šiltinamasis sluoksnis yra uždengiamas fasadinėmis plokštėmis – įrengiamas vėdinamas fasadas, termovizoriumi apšiltinimo kokybę galima bus nustatyti tik iš patalpų vidaus – stebint, kurios vietos yra šaltesnės, t.y., prasčiau izoliuotos.
Beje, Č.Ignatavičius pabrėžia, kad termovizoriumi galima pamatyti vietas, pro kurias išeina šiluma, tačiau juo apskaičiuoti šilumos perdavimo koeficientus ar varžas nepavyks. Nors, anot VGTU Statybos fakulteto docento, tokių „specialistų“, siūlančių tai padaryti, atsiranda.
Šiuos koeficientus galima paskaičiuoti tik atskirais tyrimais, naudojant šilumos srautų matavimo įrangą.
Termovizinę namo nuotrauką laimėjo kaunietis
Norite sužinoti, pro kur Jūsų namą palieka šiluma? Kvietėme užsiregistruoti ir laimėti termovizinę savo namo nuotrauką.
Per savaitę konkursas sulaukė nemažai norinčiųjų turėti savo
namo termovizinę nuotrauką. Iš 135 užsiregistravusių laimėjimui šį kartą
sėkmė nusišypsojo Vaidotui M. iš Kauno.
Termovizinės nuotraukos dažniausiai daromos žiemą, kuomet oro
temperatūra laikosi tarp minus 5-10 laipsnių, todėl savo namo
nuotraukos p. Vaidotui teks palūkėti kol atšals orai.
Esant tinkamoms oro
sąlygoms Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto docentas
dr. Česlovas Ignatavičius atvyks į Kauną ir padarys namo termovizinę nuotrauką,
o visą fotografavimo eigą bus galima pamatyti vaizdo reportaže lrytas.lt portale
bei svetainėje www.atnaujinkbusta.lt.