O „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis svarsto, kad apmokestinus indėlių palūkanas bankai šias palūkanas turbūt padidintų. Tačiau, svarsto jis, tada didėtų ir paskolų palūkanos.
„Palūkanų apmokestinimo pasekmė būtų tiek indėlių, tiek paskolų palūkanų didėjimas. Gyventojų ir įmonių paskolų brangimas slopintų investicijas ir vartojimą bei galėtų turėti neigiamos įtakos visos ekonomikos augimui“, - lrytas.lt komentavo N.Mačiulis.
Lietuvos bankas skelbia, kad spalio mėnesį gyventojai bankuose litais ir eurais laikė 15,6 mlrd. litų terminuotų indėlių, kurių vidutinės metinės palūkanos siekė 2,1 proc., taip pat 10,1 mlrd. litų vienadienių indėlių, uždirbančių tik 0,21 proc. dydžio metines palūkanas.
Per metus už šiuos indėlių gyventojai gauna kiek daugiau kaip 350 mlrd. litų. Apmokestinus šias pajamas standartiniu 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, valstybė gautų apie 50 mln. litų.
SEB banko ekspertė Julita Varanauskienė skuba pastebėti, kad šią sumą sumažintų numatyta mokesčio lengvata.
Valdantieji žada apsaugoti pensininkus ir neapmokestinti indėlių, mažesnių nei tam tikra suma. Kokia ta suma, kurios neturintys nauju mokesčiu nebus apmokestinti – neatskleidžiama. „Kalbama apie nedidelius indėlius, kuriuos laiko pensininkai, pasidėję pinigus senatvei“, - sakė konservatorius Vitas Matuzas.
„Ernst & Young“ mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas pabrėžia, kad šis mokestis turbūt galiotų tik naujai padėtiems indėliams. Tai irgi kurį laiką mažintų valstybės pajamas. Galbūt net penkerius metus, sako K.Lisauskas.
„Teisėtų lūkesčių principas reikalautų, kad, jei apmokestinimas atsirastų, jis būtų taikomas tik naujai padėtų indėlių palūkanoms, kitaip elgtis būtų nekorektiška ir nelabai atitiktų geros teisėkūros praktiką. Nes priimdami sprendimą dėti indėlius žmonės vertino, kad palūkanos nebus apmokestinamos.
Žinoma, Seime būna visko, bet, manau, Finansų ministerija tikrai rekomenduos esamų indėlių palūkanų neapmokestinti“, - sakė K.Lisauskas.
Jis pabrėžia, kad, jei įstatymai būtų pakeisti, Lietuvos gyventojai mokesčius turėtų mokėti ir už užsienio valstybėse laikomus indėlius. „Kiek tokių indėlių yra, aš nežinau“, - sakė ekspertas.
Komercinių bankų ekspertai lrytas.lt sakė, kad palūkanų apmokestinimas dalį gyventojų greičiausiai paskatintų savo pinigus iš indėlių nukreipti kitur.
„Apmokestinus indėlių palūkanas, daugiau gyventojų galėtų nuspręsti taupyti įsigyjant valstybės vertybinių popierių, o tai patrauklu valstybei, nes ji galėtų daugiau ir pigiau skolintis vidaus rinkoje. Tačiau apmokestinant palūkanų pajamas būtina vienodai traktuoti visus taupymo šaltinius – ir indėlius, ir valstybės bei įmonių obligacijas“, - sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, toks mokestis išvis mažintų gyventojų polinkį taupyti. Todėl pajamoms sumažėjus jie labiau nukentėtų.
Pastaruoju metu mažėjant indėlių palūkanoms, gyventojų pinigų bankuose beveik nesumažėjo. Tačiau, pabrėžia J.Varanauskienė, nuolat ilgalaikių indėlių – už juos mokamos palūkanos yra didžiausios.
„Infliacija viršija palūkanas už indėlius. Indėlininkai jau ieško didesnių palūkanų ne tam, kad turtus sukrautų, o kad jų santaupų vertė nesumažėtų.
Jei atsiras palūkanų mokesčiai, žmones tai gali paskatinti bandyti santaupas investuoti kitur nelabai suprasdami sprendimo rizikos. Istorija su investicijomis į „Snoro“ obligacijomis rodo – žmogus, ieškodamas didesnių palūkanų, ne visada išsiaiškina, kokia su tuo susijusi rizika.
Didelius indėlius turi ne tik turtingi žmonių. Jie močiutė pardavė sodybą, išsikėlė į miestą – sąskaitoje gali būti pakankamai pinigų, kad palūkanos būtų apmokestinamos. Ar ji nepadarys finansinių klaidų iš mokesčių baimės? Jei svarstoma apmokestinti indėlių palūkanas, reikia atidžiai įvertinti, kaip gali reaguoti žmonės, kurie turi indėlius“, - svarstė J.Varanauskienė.