Lietuvoje veikiančios legalios lažybų bendrovės, siekdamos bent
minimaliai konkuruoti su nelegaliomis bendrovėmis ir savo veiksmams
gavusios Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) pritarimą, tik
neseniai leido savo klientams pareikšti valią naudojantis internetu.
Tuo tarpu užsienio azartinių lošimų organizatoriai internete siūlo
lažintis be jokių trikdžių.
Negana to: užsienio bendrovių, kurios nemoka jokių mokesčių mūsų šalyje
(preliminariai skaičiuojama, jog Lietuvoje nelegalios bendrovės per
metus uždirba apie 300 mln. litų, o biudžetas netenka 50 mln. litų dėl
nesumokėtų mokesčių), portalų turinys yra išverstas į lietuvių kalbą, o
lažintis galima ir dėl rungtynių Lietuvoje.
Mūsų šalyje registruoti azartinių lošimų organizatoriai jau nebesistebi
tuo, kad iki šiol Lietuvos teisėsaugai nepavyko nubausti ar apriboti
nelegaliai veikiančių užsieniečių.
Generalinė prokuratūra teisinasi, kad trūksta įstatymų, kurie galėtų
apriboti užsienio lažybų kontorų veiklą. Tačiau prokurorai pateikė
skundą dėl lietuviškų lažybų organizatorių. Skundas verslininkus išmušė
iš vėžių.
Teismas turės apsispręsti
Į Generalinę prokuratūrą pernai kreipėsi kai kurie Seimo nariai, kurie
įsitikinę, kad Lietuvos bendrovės, siūlančios lažintis internete,
nusižengia įstatymui. Prokurorų pastangomis Vyriausiasis
administracinis teismas greičiausiai iki vasaros paskelbs galutinį
sprendimą, ar Lietuvos verslininkai iš tiesų prasikalto.
Lažybas Lietuvoje teisėtai organizuoja keturios bendrovės - „Topsport“,
Lošimų strateginė grupė („Tonybet“), „Orakulas“ ir „Baltic Bet“.
Išankstiniais duomenimis, pernai šalies biudžetą jos papildė daugiau nei
20 mln. litų.
Tačiau gali būti, kad šįmet šie skaičiai bus mažesni, nes verslą lažybų
organizatoriai svarsto perkelti kitur. Mat Lietuvoje galioja pasenę
įstatymai, neatitinkantys šių dienų realybės.
Nelegalų nutarė nebausti
Į Lietuvos bendroves nusitaikiusiai Generalinei prokuratūrai
užsieniečiai kažkodėl nekliūva. Prokurorai buvo pradėję ikiteisminį
tyrimą dėl interneto tinklapyje „Triobet.com“ organizuojamų lažybų bei
jų administratorių galimai neteisėtos veiklos.
Kaip informavo Generalinės prokuratūros atstovė G.Šatkauskaitė,
ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausta 40 asmenų, dalyvavusių
interneto šiame tinklapyje organizuojamose lažybose.
Tyrėjai išanalizavo duomenis, gautus iš Lietuvoje veikiančių komercinių
bankų. Taip pat buvo apklausti asmenys, dirbę ar turėję verslo sandorių
su įmone „Triogames Limited“. Tyrėjams teko kreiptis teisinės pagalbos
į Estijos, Meno salos ir Kipro teisėsaugos institucijas.
Šių valstybių teisėsaugos institucijos persiuntė prokuratūrai medžiagą,
surinktą vykdant teisinės pagalbos pavedimus.
Nors tyrėjai gerokai pasistūmėjo, sugaišo daug laiko, tačiau praėjusių
metų pavasarį tyrimą nutraukė.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės, nebuvo surinkta objektyvių
duomenų, leidžiančių teigti, jog interneto tinklalapyje „Triobet.com“
neteisėtai organizuojamos lažybos. Todėl ikiteisminis tyrimas balandžio
29 dieną buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo požymių.
Teismo sprendimo nepastebėjo?
Kipro teisėsaugininkai pranešė, kad bendrovė „Triogames Ltd“ yra
registruota Kipro Respublikoje. Ši įmonė teikia tinklavietės priežiūros,
pagalbos ir eksploatavimo paslaugas, tam buvo atidarytos banko
sąskaitos.
Tačiau „Triogames Ltd“ niekada nevykdė azartinių žaidimų organizavimo
veiklos ir niekada nesikreipė dėl tokios licencijos.
„Interneto svetainėje „Triobet.com“ siūlomus virtualius lošimus iš
pinigų, kuriuos organizuoja ne Lietuvoje registruotos bendrovės,
apmokestinti loterijų ir lošimų mokesčiu nėra teisinės bazės“, -
pastebėjo prokuratūros atstovė.
Tad kol nėra įstatymo pataisų, nelegalių lažybų rengėjai toliau veikia
nebaudžiami ir nemoka jokių mokesčių.
Keista tik tai, jog prokuratūros atstovai, tiek daug pastangų įdėję į
tai, jog sutramdytų nelegalų veiklą, nepastebėjo, jog Vilniaus apygardos
teismas pernai nustatė, kad svetainę „Triobet.com“ valdo bendrovė
„Nordic Gaming Group Ltd“.
Teismo sprendimu šiai įmonei, kaip ir „Unibet (International) Ltd“,
valdančiai lažybų interneto svetainę „Unibet.com“, buvo uždrausta teikti
lažybų organizavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims.
Teismas taip pat įpareigojo bendroves nutraukti reklamą.
Apie internetą - nė žodžio
Kaip teigia advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“
advokato padėjėjas Karolis Vinciūnas, didžiausia bėda yra tai, kad
Azartinių lošimų įstatymas priimtas dar 2001 metais, kai apie lažybas
internete beveik nekalbėta.
„Nuo to laiko įstatymas morališkai paseno. Visame pasaulyje lažybos
keliasi į virtualią erdvę, tačiau mūsų šalies įstatymas apie tai beveik
nieko nesako“, - pastebėjo teisininkas.
Politikai nuo 2001 metų taip ir nesiryžo taisyti įstatymo, todėl
prokurorai vadovaujasi tik galiojančiu teisės aktu.
„Prokurorai verslą, o ypač vietos, turėtų ginti, o ne kaišioti pagalius
į ratus“, - mano K.Vinciūnas.
Jei Vyriausiasis administracinis teismas nuspręs, kad naudotis interneto
lažybų svetaine yra neteisėta, teks vykdyti sprendimą.
„Vienintelė alternatyva - keisti įstatymą. Tačiau jo projektas
rengiamas dar nuo 2006 metų. Sunku pasakyti, kodėl jis beveik nejuda“,
- aiškino Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Robertas
Kvietkovskis.
Didžiausios lažybų bendrovės „Topsport“ atstovas Gintaras Staniulis
galimą draudimą pavadino nesąmone. „Ko gero, būsime vienintelė
pasaulyje valstybė, kurioje teismas pablogins sąlygas legaliai
veikiančiam verslui, o nelegalams jas pagerins“, - piktinosi
G.Staniulis.
Pasak jo, tik taip galima suprasti tokį sprendimą. Legaliai veikiančių
lažybų kontorų interneto svetainės, G.Staniulio teigimo, labiau veikia
kaip informacijos perdavimo kanalas.
Lošėjas, neišeidamas iš namų, gali įsigilinti į statistines lenteles,
būsimas rungtynes. Jei ir tai bus uždrausta, „Top sport“ svarsto
įvairias būsimos veiklos galimybes.
Politikai niekur neskuba
Komisijos vadovas pastebėjo, kad visoje Europoje azartiniai lošimai
keliasi į internetą, o tam, kad būtų tinkamai prižiūrima jų veikla,
priimami įstatymai.
„Lietuvoje galėjome iš to turėti daug naudos, bet viskas įstrigo. Per
šį laiką nuo mūsų nuostatas nusirašė latviai, estai. Ten lažybos
internete leistinos, o pas mus - ne“, - teigė R.Kvietkovskis.
Jis stebėjosi, kad visi politikai supranta įstatymo pataisų svarbą, visi
sutaria, kad būtina jį keisti, tačiau kažkodėl niekas nejuda iš mirties
taško.
Užsienio lažybų bendroves, komisijos pirmininko nuomone, irgi reikia
kažkaip priversti laikytis įstatymų.
Nelegalias lažybas Lietuvoje organizuoja pasaulyje gerai žinomi
azartinių žaidimų organizatoriai „Bwin“, „Unibet“, „Triobet“ ir kiti,
tačiau veikti Lietuvoje jie neturi teisės. Mat jie negavo licencijų ir
siūlo statyti tik internete.
„Blokuoti interneto puslapius - utopija. Bet reiktų pasistengti, kad
jų veikla Lietuvoje neštų naudą“, - teigė VLPK pirmininkas.
Užsienio šalyse registruoti lažybų organizatoriai veikia nuo 2006-2007
metų. Nuo to laiko pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl jų veiklos,
bet nė vienas nebaigtas.
Lažybos keliasi į internetą
Jei Lietuvoje bus pripažinta, kad lažybos internete yra už įstatymo
ribų, tam, pasak R.Kvietkovskio, teks paklusti. „Komisija bus
įpareigota tą vykdyti. Neabejoju, kad Lietuvos bendrovės dėl to iškels
savo verslą į užsienį“, - tikino pašnekovas.
To neslepia ir verslininkai, kurie jau dairosi vietos verslo perkėlimui
kitose šalyse. Juk net pusė Lietuvos lošėjų internete pažymi, už ką
statys. Pasaulyje - apie 70-80 proc.
„Tendencija akivaizdi - lažybos keliasi į internetą. Tai vyksta ir
artimiausiose mūsų kaimynėse, tačiau Lietuvoje norima tai uždrausti“, -
stebėjosi lažybos kontoros „Tonybet“ atstovas Vygerdas Jonikas.
Pasak lažybų bendrovės „Orakulas“ atstovo Eriko Vainikonio, jei
Vyriausiasis administracinis teismas nuspręs, kad Lietuvos azartinių
lošimų organizatoriai lažybas internete rengia pažeisdami įstatymus,
verslininkai kelsis į kitas šalis. O nelegaliai veikiančios užsienio
bendrovės užims jų vietą rinkoje.
„Verslą iškelsime į užsienį ne tik mes, bet ir mūsų konkurentai, nes
kito kelio nėra. Tai - nelygi konkurencinė kova su užsienio lažybų
organizatoriais“, - įsitikinęs E.Vainikonis.
Tokiu atveju statymai internete išliktų, tačiau bendrovės realiai veiktų
ir mokesčius mokėtų kitoje šalyje. Beje, „Tonybet“ jau turi licenciją
Estijoje, laukia sprendimo ir Danijoje.
Kaip pastebėjo „Topsport“ vadova, nelegalams Lietuvoje nereikia mokėti
mokesčių, rūpintis nuoma, mokėti algas ir komunalinius mokesčius. „Jie
gali sutaupyti reklamai, kuri šiaip uždrausta“, - sakė G.Staniulis.
G.Staniulis spėjo, kad kažkas Lietuvoje labai stengiasi dėl užsienio
azartinių lošimų organizatorių. „Jei mes nieko negalėsime daryti
internete, dalis klientų pereis pas juos, pinigai iškeliaus iš
Lietuvos“, - stebėjosi pašnekovas.
Įstatymas dvelkia naftalinu
Bet moraliai pasenę įstatymai ir net ministrų nutarimai, pasak
verslininkų, tiesiog akis bado. Pavyzdžiui, vis dar galioja nutarimas,
kad licencijuojama veikla užsiimančios bendrovės negali sudaryti
sutarčių internete.
„Vadinasi, bankai, draudikai ir kitos įstaigos internete nieko negali
daryti. Ar ne absurdiškai skamba, kai dauguma draudimo ir bankinių
sutarčių jau senai sudaromos būtent internetu?“, - stebėjosi
E.Vainikonis.
G.Staniulio nuomone, Vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimu
turėtų galutinai išaiškinti, kaip lažybų organizatoriams elgtis
ateityje.