Kaip išvengti muito, pridėtinės vertės mokesčių siunčiantis prekę iš Amerikos? Toks klausimas kyla daugumai lietuvių, kurie interneto parduotuvėse randa ilgai ieškotą daiktą.
Būdų, kaip išvengti mokesčių, daugėja, nes auga ir atsisiunčiamų prekių kiekis. O kartu – surenkami mokesčiai valstybei.
Sulaukė žinios iš muitininkų
Vilnietis Justas dievina garsų Kanados elektroninės muzikos kūrėją Joelą Zimmermaną, labiau žinomą Deadmau5 pseudonimu.
Paauglys žino, kad tik užsienyje galima gauti drabužių su jo simbolika. Tad internete nesunkiai susirado elektroninę parduotuvę, prekiaujančią šio elektroninės muzikos dievaičio atributika.
Elektroninė parduotuvė skelbė, kad prekės siunčiamos iš Didžiosios Britanijos. Prekės, siunčiamos iš Europos Sąjungos šalių, neapmokestinamos.
Po kelių savaičių Justą pasiekė pranešimas iš Lietuvos pašto, kad prekė gauta. Tačiau paauglys sulaukė ir muitininkų raginimo susimokėti muitą.
Pasirodo, džemperis buvo atsiųstas ne iš Didžiosios Britanijos, o iš JAV. O siuntos iš ten jau yra apmokestinamos.
Muitas – trečdalis kainos
Vilnietis už džemperį sumokėjo 34 eurus (117 litų), dar 13 eurų (45 litus) teko mokėti už atsisiuntimą. Tai Justas žinojo iš anksto.
Tačiau muito mokestis jį nustebino – 39,25 lito.
„Nors tai nėra didelė suma, vis dėlto trečdalis pirkinio vertės”, – stebėjosi Justas.
Be to, čekyje buvo įrašyta pašto paslaugų kaina – 14,25 lito.
Siuntinio vilnietis neatgavo tol, kol nesumokėjo visų mokesčių.
„Jei pardavėjas būtų parašęs, kad tai – dovana, gal mokesčių būčiau išvengęs.
Bet apie tokią galimybę sužinojau tik užsisakęs drabužį”, – apgailestavo vilnietis.
Interneto forumuose jis rado daugybę patarimų, kaip galima išvengti bent dalies mokesčių siunčiantis daiktus iš JAV.
Prašo tautiečių pagalbos
Kaunietis Mantas laisvalaikiu mėgsta žaisti krepšinį. Aukštas vaikinas jau ilgokai dairėsi geros kokybės sportinių batelių, tinkamų sportuoti profesionaliai.
Tokius rado tik JAV. Bendrovės „Nike” sportiniai bateliai kainavo 93 JAV dolerius (247 litus), dar 35 dolerius (93 litus) teko pridėti už siuntimą.
Tačiau kaunietis teigė nežinojęs, kad jam reikės susimokėti muito mokestį – 60 litų.
„Bet neturėjau kitos išeities – pirkinį galėjau gauti tik sumokėjęs muitą”, – sakė Mantas.
Taigi jo atveju muito mokestis siekė ketvirtadalį sportinių batelių vertės.
„Reikėjo daryti kitaip – paprašyti, kad kas nors JAV nupirktų tuos batelius ir atsiųstų kaip dovaną. Kitą kartą reikės taip ir daryti”, – užsiminė kaunietis.
Tautiečiai siunčia dovanas
Šiuo paprastu būdu naudojasi nemaža dalis siuntų gavėjų. Tautiečiai už Atlanto mielai padeda tokiu būdu išvengti mokesčių.
Lietuviams Amerikoje tik tenka išpakuoti daiktą, ant siutinio parašyti savo adresą ir simbolinę daikto vertę.
Tačiau aktyviai iš JAV daiktus siunčiantys Lietuvos gyventojai pastebėjo, kad šis būdas jau tampa rizikingas. Prekės ilgai užsiguli muitinės sandėliuose, kol pareigūnai nustato tikrąją to daikto vertę.
„Dauguma siuntų, kurios atkeliauja iš trečiųjų šalių, muitinės deklaracijų formose įvardijamos kaip dovana. Daugeliu atvejų taip daroma siekiant išvengti mokesčių”, – „Lietuvos rytui” sakė Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto viršininkė Dovilė Kraulaidienė.
Tačiau muitininkai teigia turintys įvairių priemonių nustatyti, ar tai iš tiesų yra dovana.
Paprastai tokiais atvejais muitininkai paprašo papildomų dokumentų, net jei siunta įvardyta kaip dovana.
Galiausiai pareigūnai patys gali apskaičiuoti mokesčius pagal lyginamąsias vertes.
„O tai dažniausiai yra brangiau nei reali siunčiamo daikto rinkos kaina”, – apsukruolius įspėjo D.Kraulaidienė.
Kyla daug nesusipratimų
Tačiau muitininkai pripažįsta – lietuviai kasmet vis drąsiau siunčiasi prekes iš JAV.
Šalies gyventojai mielai atsisiunčia drabužių, buitinės technikos, papuošalų. Bet kuo daugiau siunčia prekių, tuo daugiau kyla nesusipratimų. Dažniausiai jų kyla, kai žmogus, gavęs brangiai įvertintą siuntą, turi sumokėti mokesčius.
Tiesa, kiekvienas turi teisę reikalauti perskaičiavimo.
Pasitaiko, jog po antro perskaičiavimo gavėjas atsisako priimti siuntinį. Tada jis grąžinamas siuntėjui.
Surenka daugiau mokesčių
Kad žmonės vis daugiau atsisiunčia prekių iš kitų šalių, rodo ir didėjantys surenkami mokesčiai.
Praėjusiais metais Lietuvos muitinė už siuntas, atsiųstas iš trečiųjų šalių, surinko 2,75 milijono litų, užpernai – 2,5 mln. litų.
Kasmet daugiau surenkama akcizo, muito mokesčių, pridėtinės vertės mokesčio.
Bet vidutinė gyventojų sumokėta muito suma šiek tiek sumažėjo. Pernai ji siekė 49 litus, užpernai – 51 litą.
„Siuntų iš trečiųjų valstybių skaičius per pastaruosius metus pamažu auga”, – patvirtino D.Kraulaidienė.
Tiesa, nemaža dalis siuntinių, pasiekusių Lietuvą, vis dėlto išvengia apmokestinimo.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste buvo apmokestinta apie 57 procentus atkeliavusių pašto siuntų.
Mokesčius galima apskaičiuoti
* Tie, kurie siunčiasi prekių iš trečiųjų šalių, patys gali apskaičiuoti, kiek jiems teks mokėti.
* Jei siuntėjas įrašo, kad daiktas yra dovana ir jos vertė neviršija 150 eurų (518 litų), importo muitai netaikomi. Tačiau importo PVM taikomi siuntoms, kurių vertė viršija 160 litų.
* Jei perkama interneto parduotuvėje, PVM skaičiuojamas brangesnėms nei 75 litus kainuojančioms prekėms.
* Jei siuntinys brangesnis nei 150 eurų, jam taikomas 2,5 proc. importo muito mokestis bei 21 proc. PVM. Tabako, alkoholio gaminiams dar taikomi akcizų mokesčiai.