Sostinės savivaldybė šią savaitę paskelbė konkursą, kurio laimėtojai gautų teisę gaminti naujas smulkaus verslo prekyvietes mieste. Planuojama, kad pirmosios naujos kartos prekyvietės vietoje šiuo metu Vilniuje esančių kioskų galėtų atsirasti jau šią vasarą.
Šiuo metu paruošti vizualiniai sprendiniai trijų tipų mažosios prekybos vietoms, kurios pritaikytos prie senamiesčio, miesto centrinės dalies bei toliau nuo centro esantiems rajonų architektūros.
Vilniaus savivaldybė, patikrinusi gamintojų kvalifikaciją, siūlomų sprendimų gaminiams kokybę, atrinks tris įmones, kurios gaus teisę gaminti naujo tipo prekyvietes ne didesne nei konkurse pasiūlyta kaina.
Verslininkai, norintys įsirengti naująją mažosios prekybos vietą, galės pasirinkti bet kurį iš trijų gamintojų.
Vilniaus valdžia tikisi, kad naujos mažosios prekyvietės padės atsigauti smulkiajam verslui. Kol kas nežinoma, kokiomis prekėmis daugiausia bus prekiaujama kioskuose ir paviljonuose. Taip pat dar neaišku, kiek daug jų bus. Šiuo metu sostinėje yra 480 kioskų, jų netolimoje ateityje tik daugės.
„Planų, kiek bus naujo tipo kioskų ar paviljonų neturime – pasibaigus dabartinėmis sutartimis su verslininkais, naujos bus sudaromos su tais, kurie įrengs naujo tipo prekyvietes. Planuojama, kad mažųjų prekyviečių kai kuriose vietose gali atsirasti daugiau, nei buvo“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius.
Vilniečiai žinią apie mažų prekyviečių atgimimą mieste sutiko nevienareikšmiškai.
„Kioskai Senamiestyje būtų nesąmonė. Jeigu ten pardavinės kebabus ir alų, o gal dar alkoholį iš po prekystalio, kaip buvo 90-siais, kioskų karalystės laikais, nebus galima ramiai praeiti ir vaizdelis prastas“, – teigė vadybininkas Valentinas Petkevičius.
Vilnietė Liudvika Mazanec atvirkščiai, apsidžiaugė: „Vilniaus centre bus galima nusipirkti vaisių, daržovių, pyragėlių aužkąsti. Dabar Senamiestyje ir net atokiau nuo jo, jeigu nori užkrimsti, turi eiti į kavinę, restoraną, ten viskas brangu. Tik labai nenorėčiau, kad pardavinėtų pigų alų. Tuomet aplink prekyvietes šlaistytųsi mėlynanosiai“, – tikino moteris.
Estetiškai aplinkai jautrūs vilniečiai būgštauti neturėtų: naujosios mažos prekyvietės bus išvaizdžios, priderintos prie miesto urbanistinės aplinkos. Naujos mažosios prekybos niekuo neprimins praėjusio amžiaus „laukinio kapitalizmo“ epochos netvarkingų būdelių.
Nuo šių metų prekiauti alumi kioskuose draudžiama, bet alaus mėgėjai gali tikėtis jau šią vasarą paviljonuose skanauti mėgstamo gėrimo pigiau, nei kavinėse.
Paklaustas apie prekybą alumi, V. Grinius atsakė: „Bus leidžiama, kaip numato įstatymai. Verslininkai patys numato, kuo nori prekiauti ir gauna tam reikalingus leidimus. Alumi bus leidžiama prekiauti tik įsirengusiems paviljonus – tai numato Alkoholio kontrolės įstatymas“.
Atrodo, kol kas kioskų ir paviljonų tipo prekyviečių atgimimas prasideda tik sostinėje. Kauno ir Klaipėdos vadovai apie tai nenori net girdėti.
„Mes džiaugiamės atnaujintais spaudos kioskais ir stengiamės atsikratyti apšiurusių, miesto veidą darkančių prekyviečių. Statyti naujus kioskus nėra ekonominės prasmės, nes mieste labai atpigo stacionarių prekybai tinkamų plotų nuomos kainos“, – aiškino Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas taip pat įsitikinęs, kad uostamiestyje naujų kioskų nreikia.
„Mums užteko galvos skausmo, kai pridygo kebabinių prie kruizinių laivų terminalo, Šiaurinio rago teritorijoje. Miesto jie tikrai nepuošia. Mat verslininkai pasinaudojo įstatymų spraga: kažkodėl buvo galima išsinuomotoje gatvėje metus statyti kioskus, nesuderinus su savivaldybės urbanistais. Dabar tvarką sugriežtinome, bet jau pastatytų kioskų atsikratyti negalime“, – kalbėjo uostamiesčio vicemeras A. Šulcas.
