Vilionės – ir su melo prieskoniu

Vargu ar skaitmeninės palydovinės televizijos bendrovės darbuotojai nežino, kad jeigu namie stovi šiuolaikiškas televizorius ar prie senojo prijungtas specialus priedėlis, net ir 2012-ųjų lapkritį bus galima perjunginėti iki 14 televizijos kanalų.

Na, nebent jūs gyvenate miškų tankmėje. Tuomet gali tekti pasitenkinti mažiau programų. Bent jau taip skelbia Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Kad klientų medžioklės karštinė pastaraisiais mėnesiais apėmusi tokių paslaugų teikėjus, rodo ir kitų įmonių konsultantų atkaklumas.

Į dažną įmonę paskambinus ko nors paklausti, derėtų nusiteikti klausimų ir pasiūlymų pliūpsniui. Jei esate mandagus ir iškart nemesite telefono, užtruksite ne minutę, o mažiausiai kelias.

Aišku tik viena – kad televizoriaus ekrane būsimą lapkritį nešmėžuotų vien linijos, jums būtinas arba naujas televizorius, arba specialus priedėlis. O panorus matyti daugiau kanalų išties prireiks ir skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančių įmonių pagalbos.

Vilnietis Aidas Žiliukas buvo priblokštas neseniai sulaukęs kelių „Viasat” atstove prisistačiusios merginos skambučių.

„Ji sakė norinti pasiūlyti „Viasat” paslaugas. Aš mandagus žmogus, tad tegul siūlo, galiu išklausyti”, – kuo prasidėjo jųdviejų pokalbis, pasakojo vyras.

Pirmąkart paskambinusi specialistė paklausė, ar jis girdėjęs, kad rudenį bus išjungtas antžeminės televizijos signalas ir prasidėsianti skaitmeninės televizijos era.

A.Žiliukui tai nebuvo naujiena. Kaip ir dar 95 procentams Lietuvos gyventojų. Remiantis apklausų rezultatais, tiek lietuvių jau žino apie laukiančias permainas.

Tačiau mergina nenurimo. Į antrąjį jos klausimą, ar naudojasi skaitmenine televizija, vyras atsakė neigiamai ir patikino, kad jo šeimai pakanka tų kelių kanalų, kurių signalus pagauna namų antena.

A.Žiliukas entuziastingai nusiteikusiai klausinėtojai pasakė jau numatęs, kaip pasiruoš permainoms: ketina pirkti naują šiuolaikišką televizorių, o senajam – priedėlį. Ir taip jo šeima matysianti 14 televizijos kanalų.

„Ne, – šūktelėjo mergina į telefono ragelį. – Jūs matysite tiktai LTV kanalą.”

„Negali būti. Matysiu keturiolika”, – dar mėgino ginčytis A.Žiliukas.

Konsultantė patikino, kad jokių šalies komercinių televizijų signalas jo nebepasieks.

„Išgirdusi, per kokius kanalus mano vaikai žiūri animacinius filmukus, ji papasakojo, kokie filmukai jai patinka. Kadangi man tai nebuvo įdomu, pasiūliau baigti pokalbį.

Tačiau ji puolė aiškinti, kad už 20 litų darbuotojai atvažiuos pas mane ir įdiegs reikiamą įrangą. Atsisakiau, aiškinau, kad šiaip mes mažai televizorių žiūrime.

Tuomet siūlė nemokamas televizijos paslaugas. Aiškinosi, ar tikrai man to nereikia”, – suerzinusį pokalbį perpasakojo vilnietis.

Toks pašnekesys toli gražu nebuvo entuziastingos konsultantės atakos pabaiga. Po savaitės A.Žiliukas sulaukė antrojo skambučio. Ragelyje buvo girdėti tas pats balsas.

„Kaip jūs ir prašėte, skambinu dar kartą. Ar jau pasitarėte su savo šeima?” – paklausė mergina.

„Mane tai supykdė. Aš dar per pirmąjį pokalbį aiškiai pasakiau, kad man jų pasiūlymas neįdomus”, – aiškino vilnietis.

Jis „Viasat” atstovei tai pakartojo ir per antrąjį pokalbį. Be to, priminė, kad ji per pirmąjį pašnekesį melavusi, neva jis nematysiantis 14 kanalų.

„O kas jums sakė, kad matysite?” – paklausė mergina. Aš jai pasakiau, kad su žmonėmis pasitariau.

„Su žmonėmis pasitarėte?” – merginos balso intonacija buvo tokia, neva aš su niekuo neišmanančiais kvailiais būčiau kalbėjęs”, – pasakojo A.Žiliukas.

Paskutiniai iš merginos išgirsti žodžiai vilnietį įsiutino galutinai: „Na, tai aš jums dar paskambinsiu spalį ir mes pasikalbėsime.” Tai nuskambėjo bemaž kaip grasinimas.

Tą patį, ką ir A.Žiliukas, išgirdo ir potencialia kliente prisistačiusi „Lietuvos ryto” žurnalistė, kai paskambinusi „Viasat” klientų aptarnavimo linija paklausė, ar tiesa, kad nuo lapkričio tematysianti vienintelę LTV.

„Matysite tik LTV, tačiau iki galo tai dar nežinoma.

Bet jums viską paaiškins paskambinęs mūsų konsultantas”, – mergina vikriai užsirašė padiktuotą telefono numerį.

„Jūs matysite LTV programas – pirmąją ir antrąją”, – aiškino ir paskambinusi konsultantė.

Išgirdusi žurnalistės dvejones, ji atlėgo: „100 procentų dar neaišku, kokius kanalus matysite. Tačiau visko gali būti. Juk Latvijoje ir Estijoje žmonės gali nemokamai matyti tik valstybines televizijas. O komercinės savo paslaugas apmokestino.”

Tiesa, ji nebruko savo atstovaujamos įmonės paslaugų – tik pasakė, kiek tai kainuotų.

Skaitmeninės televizijos „Gala” paslaugas teikiančios įmonės „Teo LT” konsultantas buvo santūresnis.

Jis neslėpė, kad pakanka modernaus televizoriaus ir priedėlio, ir galėsite perjunginėti žadamus 14 kanalų, tačiau vos tai paaiškinęs ėmė įnirtingai siūlyti „Gala” paslaugas, vardyti begalę pasirinkimų ir sumų, kiek tai atsieisią.

Į mėginimą paaiškinti, kad pasitarusi su namiškiais paskambinsiu kitą kartą, vaikinas nekreipė dėmesio – nesirengė taip lengvai netekti potencialios klientės.

Jis, rodos, negirdėjo ir kelių bandymų atsisveikinti. Pokalbį pavyko nutraukti tik jam prašnekus apie fiksuotojo ryšio telefonus. Manęs jie visiškai nedomino.

Išgirdę apie konsultantų atkaklumą, „Viasat” atstovai nenustebo, tačiau tikino, kad savo specialistų neskatina gudrauti.

„Į viešumą patenkančioje informacijoje iš įvairių šaltinių teigiama, kad įsigiję tinkamą televizorių ar priedėlį prie televizoriaus gyventojai galės matyti keturiolika kanalų.

Nelygu įvairios galimybės, tarkime, geografinė vietovė, jų gali būti ir mažiau – iki 14.

Mūsų pardavėjai, būdami profesionalai ir jausdami atsakomybę žmonėms, kuriems parduoda paslaugas, informuoja apie įvairias galimybes.

Tačiau tai jokiu būdu nėra oficiali „Viasat” pozicija”, – sakė „Viasat” viešųjų ryšių atstovas Gediminas Galkauskas.

Pasak jo, pastaruoju metu justi, kad vartotojai vis noriau domisi skaitmenine televizija.

„Deja, kaip parodė kaimyninių šalių praktika pereinant prie skaitmeninės televizijos, tam tikra dalis žmonių apsisprendžia labai vėlai, gal net paskutinę akimirką”, – mano G.Galkauskas.

Kad pastaraisiais metais auga klientų skaičius, tikino ir „Teo LT” atstovai. 2011 metais skaitmeninės televizijos vartotojų būrys padidėjo 15,2 proc. ir 2011 metų pabaigoje jį sudarė 151 tūkst. žmonių.

„Klientų skaičius nuosekliai auga tiek šalies miestuose, tiek ir provincijoje.

Tyrimai rodo, kad maždaug pusė šeimų skaitmenine televizija ketina pradėti naudotis tik spalį ar tada, kai analoginė TV jau bus išjungta – iki paskutinių dienų laukiama dėl finansinių motyvų ar technologinių žinių trūkumo”, – kalbėjo „Teo LT” atstovas Antanas Bubnelis.

Skaitmeninės televizijos paslaugas Lietuvoje šiuo metu teikia 26 operatoriai.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2011 m. III ketvirčio pabaigoje 651,3 tūkst. abonentų, apie 48,7 proc. namų ūkių, naudojosi mokamos televizijos paslaugomis. Per III ketvirtį abonentų skaičius išaugo 1,3 proc.

2011 m. IV ketvirtį, palyginti su 2011 m. III ketvirčiu, 6 proc. išaugo abonentų, kurie naudojasi mokamos skaitmeninės televizijos paslaugomis, skaičius ir ketvirčio pabaigoje jis sudarė 335 tūkst.

Iš jų 96 tūkst. naudojosi kabelinės ir mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklais, 83 tūkst. – televizijos, naudojant IP technologijas (IPTV), 72 tūkst. – skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T), 84 tūkst. – palydovinės televizijos paslaugomis.

Per metus bendrasis mokamos skaitmeninės televizijos abonentų skaičius išaugo 21 proc. Pajamos, gautos už skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą, palyginti su 2011 m. III ketvirčiu, išaugo 7 proc. ir sudarė apie 28,3 mln. litų.

Jei turite ganėtinai naują televizorių arba įsigysite TV priedėlį, galėsite nemokamai matyti šiuos 14 kanalų: LTV, LTV2, LNK, TV3, TV1, BTV, TV6, „Info TV”, „Liuks”, „BBC World News”, „Lietuvos ryto” TV, „Sport1”, „Balticum TV”, „TV Polonia”.

Signalas sklinda oru iš retransliatoriaus. Jei televizoriuje įmontuotas DVB-T MPEG-4 imtuvas, papildomos įrangos nereikia. Jeigu televizorius senesnis ir DVB-T MPEG-2 imtuvo televizoriuje nėra, reikia TV priedėlio (jo kaina prasideda nuo 100 litų, tačiau nepasiturinčioms šeimoms šios išlaidos ateityje bus kompensuojamos).

Jei televizoriuje įmontuotas DVB-T MPEG-2 imtuvas, reikia dekoderio, kuris paverčia MPEG-4 signalą į MPEG-2, arba TV priedėlio. Dekoderį galima naudoti tik tuo atveju, jei televizoriuje yra CI lizdas, į kurį jungiamas dekoderis.

MPEG standartas – MPEG-4. Reikia kambarinės arba lauko antenos. Galimybė matyti iki 14 (iki 12 lietuviškų ir iki 2 užsienio) kanalų.

Koduotoms programoms žiūrėti turi būti naudojama dekodavimo kortelė (angl. „smart card”). Šią kortelę galima įsigyti už papildomą vienkartinį arba abonentinį mokestį. Tai suteiks galimybę matyti iki 50 kanalų.

Įsigijus operatorių siūlomą papildomą raiškiosios televizijos pakuotę, yra galimybė matyti raiškiąją televiziją (HDTV). Kokybė priklauso nuo priėmimo įrangos (antenos, priedėlio) ir atstumo iki retransliatoriaus.

Signalas perduodamas kabelinės televizijos tinklais. Jei televizoriuje įmontuotas DVB-C MPEG-4 arba MPEG-2 imtuvas, papildomos įrangos nereikia. Jeigu televizorius senesnis ir skaitmeninio imtuvo televizoriuje nėra, reikalingas TV priedėlis. Juos teikia kabelinės TV operatoriai.

Reikia iš kabelinės televizijos operatoriaus užsisakyti skaitmeninės transliacijos paslaugą.

MPEG standartas – MPEG-2, MPEG-4. Antenos nereikia. Galimybė matyti daugiau kaip 100 kanalų.

Aukštos kokybės transliacija, nes signalas ateina tiesiai į namus. Nelygu įsigytas TV priedėlis, yra galimybė matyti raiškiąją televiziją (HD TV).

Signalas perduodamas tiesiai iš palydovo. Reikalinga galvutė (dar vadinama konverteriu arba keitikliu) – prietaisas, sufokusuotą signalą verčiantis į žemo dažnio elektros signalus. Taip pat reikia imtuvo – prietaiso, kuris galutinai iškoduoja iš palydovo gautus TV signalus. Būtina ir kodavimo kortelė, leidžianti už abonentinį mokestį žiūrėti koduotus kanalus. Taip pat reikia tapti skaitmeninės palydovinės televizijos klientais.

MPEG standartas – MPEG-2, MPEG-4. Būtina palydovinė antena. Vienintelio oficialaus skaitmeninės palydovinės televizijos paslaugos teikėjo Lietuvoje pakete yra 50 koduotų ir apie 650 nemokamų kanalų. Skaitmeninė palydovinė televizija suteikia galimybę žiūrėti ir didelės raiškos televiziją (HDTV).

Signalas perduodamas internetu. Reikalingas dažnių rūšiuotuvas (juo atsklidę signalai atskiriami ir nukreipiami į atitinkamą įrenginį), DSL modemas (juo signalas perduodamas į televizorių su skaitmeniniu imtuvu arba TV priedėlį), TV priedėlis (tik tuo atveju, jei televizoriuje nėra įmontuotas skaitmeninis imtuvas DVB-T MPEG-4 arba DVB-T MPEG-2) bei dekodavimo kortelė (jos reikia norint žiūrėti koduotas programas).

MPEG standartas – MPEG-2, MPEG-4. Antenos nereikia. Daugiau kaip 50 mokamų (koduotų) kanalų.

Yra galimybė gauti įvairias papildomas paslaugas, tokias kaip virtualioji vaizdo nuoma. Taip pat yra galimybė matyti raiškiąją televiziją.

Mikrobangomis transliuojama skaitmeninė televizija. Jei televizoriuje įmontuotas DVB-T (DVB-C) MPEG-4 arba MPEG-2 imtuvas, papildomos įrangos nereikia.

Jeigu televizorius senesnis ir skaitmeninio imtuvo televizoriuje nėra, reikia TV priedėlio. Naudojami tie patys priedėliai kaip ir skaitmeninei kabelinei arba skaitmeninei antžeminei televizijai (nelygu operatorius).

MPEG standartas – MPEG-2, MPEG-4. Reikia specialios antenos. Iki 40 mokamų (koduotų) kanalų.