Pravėrusi vilniečių sutuoktinių D. Serapino ir I. Dovydėnaitės namų duris pasijutau tarsi patekusi į pasaką – ryškiaspalvės sienos, senoviniai baldai, daugybė veidrodžių ir sieninių laikrodžių.
Nors veidrodžių karalystėje turėtų tyliai sklandyti fėjos, šiuose namuose kiekvieną nepažįstamą skardžiu lojimu sutinka kalytė Kuba.
Pastoriaus Raselo terjerų veislės kalytė egzotiškos šalies vardu pavadinta todėl, kad Dovo mama – žinoma keramikė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė – turi tokios pat veislės Panamą.
Kai šeimininkas Kubą perspėjo, kad bus uždaryta darbo kambaryje, apuosčiusi svečius kalytė tyliai nusliūkino į svetainę prigulti ant kilimo, kurį šeimininkai vadina pelke. Kai kas nors eina per šį rudų ir žalių atspalvių kilimą, jis keičia spalvą.
Minkštas lyg samanota miško paklotė kilimas tiko ne tik prie parketo. Permainingas jo rudumas nesipjauna su mėlyna ir žalia spalvomis, vyraujančiomis svetainėje. Miško įspūdį sustiprina žalsvos sienos, minkštasuolio apmušalai ir iš pintų dėžių besistiebiantys kambariniai augalai.
D. Serapinas pripažino, jog prie šiuolaikinio interjero nelengva priderinti pintus daiktus ir gėles – tyko pavojus nukrypti į kaimo trobos stilių.
Jo teigimu, pintų dėžių ir gėlių turi būti saikingai, kad nei šeimininkai, nei svečiai nesijaustų lyg pas močiutę kaime.
„Pirmiausia aš pats esu auka, išbandanti interjero naujoves savo namuose. Tik tada, kai matau, jog eksperimentai manęs neerzina, juos siūlau ir klientams”, – kalbėjo D.Serapinas.
Netoli Vilniaus centro pokariu statyto trijų aukštų daugiabučio 74 kvadratinių metrų bute D. Serapinas ir I. Dovydėnaitė šeimininkauja ir dirba šešerius metus. Per tą laiką jų namų interjeras jau dukart keitėsi.
Kai pasaulį išvydo poros pirmagimė Frida, trijų kambarių bute atsirado daugiau ryškių spalvų. Ir, be abejo, žaislų, vaikiška lovytė.
Tačiau Fridos daiktai spalvingame bute lieka nepastebimi – jie tarsi išnyksta tarp daugybės smulkių ir žaismingų interjero detalių.
Miegamajame akys užkliūva už sodrios užuolaidų žalumos ir violetinių lovos užtiesalų. Šių spalvų žaismą idealiai atkartoja ant palangių žydinčios orchidėjos.
Jų vešėjimo paslaptį šeimininkas puikiai perprato: „Kuo mažiau turiu joms laiko, tuo geriau jos auga.”
Orchidėjos mėgsta šviesią erdvę, o miegamajame nestinga natūralios dienos šviesos. Juolab kad šios gėlės įkurdintos daugiakampiame erkeryje – iš fasado plokštumos išsikišusioje pastato dalyje su langais.
Erkeris ne tik padidina miegamojo erdvę – per jį nuo saulės patekėjimo iki jos laidos plūsta šviesa. Be to, tai būstui suteikia senovės aurą – tokia fasado detalė buvo būdinga vėlyvosios gotikos, baroko architektūrai.
Ne visi šiuolaikinių būstų gyventojai supranta erkerio vertę – nemažai menininkų kaimynų daliai jie atstoja įstiklintus balkonus, užgriozdintus daiktais. Miegamojo puošmena – ne tik daugiakampiu išsidėstę langai, bet ir baldai.
„Komodą radome rūsyje ir parsitempėme namo, nes ji graži. Nauji baldai – arba labai brangūs, arba nepatrauklūs. O ruda komodos spalva labai tiko prie pilkos sienos. Abi spalvos viena kitą tarsi sugėrė”, – apie autentišką miegamojo baldą pasakojo interjero kūrėjas.
Šalia lovos esančiose lentynose – vien knygos apie interjerą. Jas D.Serapinas mėgsta pavartyti prieš miegą.
Tačiau į knygų pasaulį Dovas ir Indra pasineria tuomet, kai greta esančiame baltajame kambaryje savo lovelėje užmiega poros pirmagimė.
Ilgai menininkai nevakaroja, nes žino, jog Frida ryte gali pažadinti labai anksti – šeštą valandą.
Kai šeima atsikelia, baltasis kambarys, išnešus vaikišką lovelę, virsta tėvų darbo kambariu. Kad menininkai galėtų ramiai atsidėti savo darbams, pokaičio miego Frida užliūliuojama miegamajame.
Neįtikėtina, bet spalvingame būste baltasis kambarys atrodo lyg Afrikoje iškritęs sniegas. Nuo akinamo sienų, židinio, komodos, baldų užtiesalų ir pamerktų žydinčių vyšnių baltumo dvelkteli šaltukas.
Kodėl ryškias spalvas mėgstančių kūrėjų namuose atsirado baltas kambarys? Negi įrengiant kambarį su židiniu išsisėmė menininkų fantazija?
„Ten, kur ilsimės, spalvos atpalaiduoja. O darbo zonoje turi būti kuo mažiau dėmesio trikdžių, kad galėtume kurti, niekas nedarytų įtakos.
Jeigu darbo kambaryje sienos būtų raudonos, negalėčiau galvoti apie darbą. Jeigu virtuvė būtų mėlyna, turbūt joje nenorėtume valgyti. Abejoju, ar galėčiau užmigti oranžiniame miegamajame.
Mūsų miegamajame vyrauja tamsios spalvos – nesinori, kad naktį šviestų baltuma. Netgi svarstau, ar nereikėtų tamsiau perdažyti lubas”, – spalvų poveikį namuose apibendrino D.Serapinas.
Bet interjero dizaineris šiek tiek baiminasi, kad tamsios lubos gali bauginti mažametę dukterį. Iš patirties žino, jog vaikams nelabai patinka tamsios spalvos. Tėvas pastebėjo, jog atžala ilgiau užsibūna ne sodrių spalvų miegamajame, o šviesesnių atspalvių svetainėje ar baltajame kambaryje.
Poilsio dienomis ar per šventes baltasis kambarys pakvimpa gardžiais kepsniais, nes jame esantį židinį šeimininkas naudoja kaip kepsninę.
„Šis židinys nebuvo naudingas – visa šiluma išeidavo per kaminą. Todėl jame pradėjau kepti mėsą, žuvį”, – praktiškomis idėjomis dalijosi D.Serapinas.
Dabar židinys teikia ne tik naudos, bet ir puošia kambarį. Kai pora baltai perdažė kambario sienas, senas židinys atrodė tarsi murzinas. Bet menininkai rado išeitį – jo išorę apklijavo baltais stiklo karoliukais.
Baltasis kambarys yra paskutinis bute, tačiau jame esantis veidrodis baltais rėmais vizualiai sukuria tarsi dar vieną išėjimą. Todėl menininkai savo namuose viešinčių draugų vaikus įspėja, kad šie būtų budrūs ir bėgiodami neatsitrenktų į apgaulingą veidrodį.
Stiklas išties sukuria apgaulingą pojūtį. D. Serapino ir I. Dovydėnaitės namuose yra nemažai veidrodžių – jie kabo kiekviename kambaryje ne tik dėl grožio ar praktinės naudos, bet ir dėl to, kad padidina erdvės pojūtį.
Poros namai – ne tiktai veidrodžių, bet ir laikrodžių karalystė. Bute kabo aštuoni sieniniai laikrodžiai.
Laiką skaičiuoti minučių tikslumu verčia ir mažylės dienotvarkė, ir darbai.
„Be to, sieniniai laikrodžiai – puošnus dekoro elementas”, – sakė D. Serapinas.
Interjero dizaineris prasitarė, kad norėtų pabandyti gyventi kitokiuose namuose, kuriuose vyrautų vien balta spalva, būtų mažai daiktų.
„Juk ilgainiui atsibosta skaityti tą pačią knygą”, – apie norą keisti interjerą užsiminė menininkas.
Sykį D.Serapinas žmonai užsiminė, jog būtų įdomu įsikurti steriliame interjere. Ši pripažino, kad vyras nuspėjo jos mintis. Tad negali žinoti, kada jų būstas taps visiškai kitoks.
Trys klausimai interjero dizaineriui D.Serapinui
– Kaip atnaujinti interjerą neišleidžiant daug pinigų?
– Tai gali pasirodyti akibrokštas, tačiau ir neturint storos piniginės vertėtų pasikonsultuoti su profesionaliu dizaineriu – galima klausti net interjero dizaino specialybės studento patarimo.
Kartais pavojinga pasikliauti savimi. Juk dažnai žmonės, manantys, kad moka dainuoti, scenoje nusidainuoja. Tad klaidų galima pridaryti ir pačiam atnaujinant namus.
Atnaujinti savo aplinką būtų nesudėtinga pintais daiktais, kurie nėra brangūs. Bet tokius daiktus reikėtų naudoti atsakingai ir saikingai, kad butas ar namas neprimintų sodo namelio.
– Kaip auginant vaiką namuose išvengti vaikų darželio aplinkos?
– Vaikui reikalinga sava zona, kurioje būtų jo žaislai, stalas, kėdė. Mažylio daiktai neturėtų pasklisti po visus namus. Mes stengiamės riboti žaislų skaičių, net draugus ir artimuosius perspėjome, kad mūsų dukters nelepintų žaislais. Žaislai negali būti kompensacija už tėvų dėmesio stygių.
Namuose, kuriuose auga vaikas, labai svarbu suprojektuoti tinkamą apšvietimą, kuris nulemia ne tik fizinį, bet ir psichologinį vaiko vystymąsi. Šviesa turi įtakos gerai nuotaikai.
– Ar ryškūs namai – patogūs gyventi?
– Jeigu spalvos tinkamai suderintos, jos sukuria jaukumą. Tačiau aš pats pirmas tris dienas, kai sienos buvo išdažytos ryškiai, vaikščiojau lyg pasišiaušęs. Vėliau pripratau. Tai tas pats, kaip valgyti aštrų maistą – jeigu nesi pripratęs prie pipirų, atrodys neskanu. O įpratus tampa gardu.
Užsakovai mane išmokė ir praktiškumo. Kurdamas interjerą supratau, jog negaliu galvoti tik apie tai, kaip gražiai atrodys būstas. Reikia galvoti ir apie tai, kad būtų patogu.