Kinijos verslo žinovas godžiai žiūri į Lietuvą

Kinijos rinka – tarsi bedugnė, kurioje telpa daug kas, o vietos atsiranda visiems. Tačiau net ir tokiame milžiniškame katile verslas privalo suvokti, kokių prieskonių reikia įberti, o kurių – vengti, kad bendras šiupinys pavyktų nei persūdytas, nei per aštrus, tačiau - ir ne prėskas – su aiškiai išreikštu, galbūt - ir lietuvišku skoniu.

Daugiau nuotraukų (1)

Zigmas Jurevičius

Jul 12, 2012, 3:35 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 5:21 AM

Per aukštų Kinijos pareigūnų bei verslininkų delegacijos vizitą Lietuvoje, buvo surengtos konferencijos Kaune ir Klaipėdoje. Jų tikslas mūsų šalies verslininkams atverti duris į Kinijos rinką. Kinų nuomone, vienas veiksmingiausių būdų su jų šalies verslu kontaktus megzti per „Kinijos importo ir eksporto prekių mugę“.

Stebina auganti apyvarta

Apie tai, ko Lietuvos verslininkai gali tikėtis Kinijoje ir kuo šios šalies verslas gali būti naudingas mūsų šaliai, lrytas.lt kalbėjosi su Kinijos užsienio prekybos centro viceprezidentu Liu Jianjunu.

- Kinijos rinka – milžiniška. Lietuvos – mažytė. Tad kodėl jus taip domina mūsų šalis?

- Pirmiausia, mums visiškai nesvarbu su kuo kontaktuojame – su didele šalimi ar su maža. Mes kiekvieną valstybę vertiname kaip atskirą lygiavertį partnerį, iš kurio galime daug ko išmokti. Tai mūsų šalies politinis ir diplomatinis pagrindas.

Kalbant apie finansinius dalykus, šiuo metu Europos Sąjungoje dar labai juntama ekonomikos krizė. Bendradarbiaudami mes galime įveikti tuos sunkumus.

Apie Lietuvą paminėsiu keletą skaičių. Pernai importo ir eksporto apyvarta tarp Kinijos ir Lietuvos siekė net 1,43 milijardo JAV dolerių. Lyginant su 2010-aisiais šis rodiklis padidėjo net 38,6 proc.! Sunkmečiu tai - didžiulis augimas. Įdomu, kad su ekonomiškai galingomis valstybėmis mūsų skaičiai per krizę kaip tik krenta arba yra sustoję. Tai geriausias įrodymas, dėl ko mums naudingi santykiai su Lietuva.

- Kurios verslo ir pramonės šakos, kalbant apie dviejų šalių bendradarbiavimą, yra perspektyviausios?

- Abi šalys turi daug nišų, kurias galime užpildyti. Pirmiausia, mes jau seniai ir naudingai bendradarbiaujame smulkesnės prekybos ir gamybos srityse - maisto, buitinių prekių, drabužių, avalynės. Tai - pradinis etapas. Bet pastaruoju metu prasidėjo antras mūsų santykių etapas. Mūsų verslai jau mezga kontaktus tokiose srityse, kaip aukštosios technologijos, biomedicina, lazeriai, telekomunikacijos. Tikimės, kad mes augsime iki 3-iojo ir 4-iojo bendradarbiavimo etapų. Ir kalbame ne tik apie ekonomiką. Norime dalintis patirtimi ir kultūros, ir sporto, ir daugelyje kitų sričių.

Dar viena svarbi sritis, kurioje galėtumėte pasidalinti patirtimi su Kinija - aplinkos apsauga. Šiuolaikiniame pasaulyje šį tema tampa vis svarbesnė, o jūsų patirtis – tikrai nemenka. Gerokai skiriasi ir Lietuvos, kaip Europos Sąjungos šalies, ir Kinijos aplinkosaugos technologijos, todėl mes iš jūsų galime nemažai pasimokyti.

-  Viena didžiausių glaudaus Lietuvos ir Kinijos verslo bendradarbiavimo kliūčių – logistika. Itin tolimi atstumai tarp dviejų regionų iškelia produkcijos kaštus, nemenkos ir laiko sąnaudos. Kokį matote šios problemos sprendimą?

 - Baltijos šalys, mūsų akimis, - ir transporto sankryža tarp Azijos ir Europos Sąjungos, todėl jos mums labai svarbios. Per Lietuvą mes galime sutrumpinti kelią iki vartotojų kitose Europos šalyse.

Anksčiau prekės iš Kinijos į Lietuvą būdavo gabenamos vien jūrų konteineriais. Tai logiška, nes Lietuva yra jūrinė valstybė, turi Klaipėdos uostą. Vis dėlto toks kelias – ilgas ir ne itin patogus. Pernai buvo atidarytas vadinamasis Saulės traukinys, kuriuo prekės iš Kinijos pasiekia Lietuvą ir Europos Sąjungos šalis. Jis turėtų išspręsti šias problemas.

Konferencijoje pažindino su Kinija

Jau daugiau nei 50 metų vykstantis milžiniškas renginys, žinomas ir Kantono mugės pavadinimu, sutraukia tūkstančius verslininkų iš viso pasaulio, o jų sandorių sumos, įvykstančios vos per keletą savaičių, daro įspūdį net didžiausiems skeptikams.

Pavyzdžiui, pastarosios mugės, Guandžou mieste pasibaigusios gegužės pradžioje, apyvarta siekė net 360,4 milijardo JAV dolerių. Nenuostabu, jog mugėje savo pyrago dalį atsiriekė ir stambiausi verteivos ir smulkieji prekybininkai. Panašių rodiklių laukiama ir spalio 15 – lapkričio 4 d. vyksiančioje dar vienoje – jau 112-oje mugėje.

Lietuviai smalsūs, bet atsargūs

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Benjamino Žemaičio teigimu, vietos verslininkai Kinijoje mato didžiules galimybes.

„Su Kinija pirmiausia gali dirbti ir jau dabar dirba stambios kompanijos. Tačiau Kantono mugė galėtų būti patraukli ir mūsų eksporto atstovams. Verslui ši paroda neturėtų būti brangesnė nei Europoje veikiančios mugės, o jos rezultatų galima tikėtis visai neprastų“, - sakė B. Žemaitis.

„Žinoma, verslininkus neramina ir galimos kliūtys. Pavyzdžiui, kalbos barjeras, apmokėjimo klausimai. Anksčiau būdavo taip: už produktą kinams sumoki pinigus. Du mėnesius trunka jo gamyba, dar du mėnesius – plukdymas. Vadinasi, 4 ar 5 mėnesiams įšaldomi mūsų pinigai. Į tokias aplinkybes taip pat turime atsižvelgti“, - pasakojo verslininkas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.