Atstumas - keli kilometrai, bet sklypų kainos Latvijoje ir Lietuvoje skiriasi dešimt kartų (papildyta)

2012 m. liepos 23 d. 09:18
Alvydas Ziabkus ("Lietuvos rytas")
Nekilnojamojo turto ekspertai Baltijos pajūryje su nuostaba stebi sunkiai paaiškinamą fenomeną: vos už 6 kilometrų esančių ir vienodai nuo jūros nutolusių tokių pačių sklypų kaina Lietuvoje ir Latvijoje skiriasi daugiau nei dešimt kartų.
Daugiau nuotraukų (1)
Praėjusį rudenį prie Baltijos jūros didelį žemės sklypą Papės kaime Latvijoje nusipirkę Švedijoje gyvenantys lietuviai Liuda ir Kazimieras Baltrušiai iki šiol negali suvokti, pagal ką čia nustatoma nekilnojamojo turto vertė.
1,92 hektaro žemės sklypas su gyvenamuoju nameliu jiems kainavo 350 tūkst. litų. Už tokią sumą lietuviai Švedijoje jūros pakrantėje galėtų įpirkti vos kelis arus.
„Jeigu Švedijoje kam pasakyčiau, kad už pusės kilometro nuo paplūdimio turiu prie ežero prisišliejusį maždaug dviejų hektarų ploto žemės sklypą, visi manytų, jog esu milijardierius”, – teigė K.Baltrušis.
Sužavėjo gamtovaizdis
Per keletą mėnesių lietuvių šeima Papėje gavo leidimą išplėsti buvusį namelį ir statyti dar tris gyvenamuosius namus. Vienas medinis namas su mansarda jau iškilęs, lieka tik užkloti stogą ir įrengti vidų.
Nusprendęs įsikurti pajūryje parduodamos žemės sklypo Lietuvos teritorijoje K.Baltrušis net neieškojo.
„Pernai atvažiavau į Papę pas draugus. Pamatęs šią vietą netekau žado: arti jūra, šalia Papės ežeras. Į jį valtele pažvejoti galima išplaukti nuo prie namo įrengtos prieplaukos.
Juo labiau kad ir žemės kaina buvo juokinga – vos 1,8 tūkst. litų už arą”, – pasakojo Papės naujakurys.
Stebina didžiuliai skirtumai
Išgirdęs prašomą sumą, Švedijos lietuvis iš pradžių apsidžiaugė pamanęs, kad jam tiesiog pasisekė, nes žemę parduodančiam latviui galbūt skubiai prireikė pinigų.
Vėliau K.Baltrušis sužinojo, jog už panašią kainą žemės sklypai pardavinėjami ir aplinkui.
Tačiau dar labiau jis apstulbo išsiaiškinęs, kad už keliolikos kilometrų esančioje Lietuvos teritorijoje, Būtingėje, panašaus sklypo kaina daugiau nei 10 kartų didesnė.
Pavyzdžiui, Lietuvoje apie 300 metrų nuo jūros nutolęs 1,14 hektaro žemės sklypas parduodamas už beveik 2,3 mln. litų – po 20 tūkst. litų už arą.
Be to, norint čia ką nors pastatyti, dar reikėtų parengti detalųjį planą.
Tai užtruktų apie metus ir kainuotų dar apie 30 tūkst. litų.
Tiesa, turint detalųjį planą šį sklypą galima suskaidyti į mažesnius ir juos pardavinėti atskirai. Tačiau šitokie statybai paruošti sklypeliai kainuoja dar brangiau.
Antai Būtingėje 19 arų sklypas su baigiamu rengti detaliuoju planu parduodamas už 850 tūkst. litų – po 45 tūkstančius litų už arą.
Latvijoje kaina juokinga
6 kilometrai nuo Būtingės, Latvijos teritorijoje esančiame Nidos kaime, 160 metrų nuo jūros pardavinėjami 50 arų ploto žemės sklypai po 200 tūkst. litų.
Šių sklypų jau parengti detalieji planai. Užtenka tik paruošti namo projektą ir statytis.
Papėje net nuo paplūdimio kopos besidriekiančių didesnių žemės sklypų aro kaina dar mažesnė.
Keletą sklypų Papėje turintis kaunietis Jonas Rapalis vieną tokį 1,35 hektaro sklypą parduoda už 250 tūkst. litų.
Už greta esantį 1,08 hektaro plotą kaunietis prašo 190 tūkst. litų.
Yra parengti ir vietos valdžios patvirtinti abiejų sklypų detalieji planai. Pagal juos leidžiama 10 procentų užstatyti 150 metrų nuo pirmos augalijos pliaže.
„Papės kaimas yra gamtos parke. Čia esamų sklypų negalima skaidyti, tačiau juose galima atkurti žvejo sodybas, kurias sudaro 5–6 pastatai.
Jie turi būti ne didesni kaip vieno aukšto su mansarda, apkalti medžiu, taikomi apribojimai stogo dangai”, – apie Latvijos teisės aktų reikalavimus aiškino J.Rapalis.
Pigiai pirkti neskuba
K. Baltrušis sako suprantantis, kodėl žemė Švedijoje kainuoja daug brangiau nei Latvijoje: „Švedija – turtinga valstybė, nepalyginti didesnė gyventojų perkamoji galia.”
Tačiau jis negali paaiškinti Lietuvoje ir Latvijoje parduodamų sklypų kainų skirtumo.
„Latvija turi daugiau pajūrio nei Lietuva. Rygoje gyvenantiems turtingiems latviams Papė tiesiog per toli.
Jie žemę vasarnamiams statyti perka netoli Rygos, Jūrmaloje.
Tačiau Būtingėje ir Papėje lietuvių parduodami sklypai domina tik lietuvius. Kodėl vieni už arą prašo dešimčių tūkstančių, o už kelių kilometrų kiti – nuo 2 iki 4 tūkst. litų?” – klausė K.Baltrušis.
Ne vienus metus sklypus Papėje pardavinėjantis J.Rapalis sakė, jog Latvijoje gerokai pigesniais nei Lietuvoje sklypais mažai kas domėjosi ir prieš sunkmetį. Pigios Papės žemės niekas nešluoja.
„Skambina, domisi ir tradiciškai sako, kad pagalvos. Gal jie tikisi, kad Latvijoje sklypai atpigs dar labiau?” – svarstė kaunietis.
Kodėl jis pats vertingus sklypus pardavinėja taip pigiai? „Tokios vidutinės žemės sklypų kainos. Jei išsišoksi, pirkėjo tikrai ilgai nesulauksi.
Esu įsitikinęs, kad po dešimties metų žemės kaina Lietuvoje ir Latvijoje ne tik susilygins, bet unikaliame gamtos kampelyje Papėje bus net didesnė.
Tačiau su saule negyvensiu, todėl dabar skubu parduoti už tokią sumą, kurios galima tikėtis”, – sakė J.Rapalis.
Bijo investuoti Latvijoje
Būdamas psichologas ir bendraudamas su pirkėjais kaunietis įsitikino, kad lietuviai yra pernelyg konservatyvūs.
„Gerokai mažesnė kaina jiems visada kelia įtarimų, kad čia kas nors nešvaru ir mane apgaus.
Be to, visi įsivaizduoja, jog lietuvio nuosavybė gali būti tik Lietuvos teritorijoje.
Nors tarp Latvijos ir Lietuvos nebeliko sienų, investuoti už kelių kilometrų kaimyninėje šalyje jie bijo”, – teigė jis.
Sklypų pajūryje ieškantys pirkėjai prasitaria čia vengiantys pirkti nekilnojamąjį turtą dėl to, kad nežino Latvijos įstatymų, nemoka latvių kalbos ir bijo įklimpti į teisines procedūras.
Dar kiti įsitikinę, kad nusipirkus žemės Papėje ten nieko nebus galima statyti.
„Taip kalba tie, kurie nieko neišmano. Teritorijos planavimo procedūros Latvijoje yra daug aiškesnės ir skaidresnės nei Lietuvoje.
Latvijoje apie 10 tūkst. litų kainuojantis sklypo detalusis planas paruošiamas ir vietos savivaldybės taryboje patvirtinamas per pusmetį.
Pačiam užsakovui nė nereikia vykti į Latviją.
Latvių architektai už 5 tūkst. litų suprojektuos namą, komunikacijas ir patys gaus statybos leidimą. Atvažiavusiam lietuviui tereikia statyti”, – aiškino J.Rapalis.
Anot jo, mitas yra ir tai, kad Papėje sunku ką nors pastatyti. Kaunietis mano priešingai – Latvijos kaimas užstatomas pernelyg intensyviai.
Antai vienas lietuvių verslininkas šalia Papės etnografinio kaimo teritorijos, 200 metrų nuo jūros, neseniai nusipirko hektarą žemės, ir per metus sklype jau stovi 6 poilsiui skirti nemaži pastatai.
Nusileisti neketina
Lietuvos pajūryje sklypus pardavinėjantys savininkai kainų nežada nuleisti netgi ir po sunkmečio.
200 metrų nuo jūros esantį 75 arų žemės sklypą Būtingėje pardavinėjanti palangiškė už arą prašo net po 45 tūkst. litų.
„Jei atsirastų rimtas pirkėjas, parduočiau už 35 tūkst.”, – nusileidžia ji, nors ir žino, jog aplinkui sklypai pardavinėjami po 30 tūkst. litų.
Šiandien moteris apgailestauja, kad 2007 metais, prieš sunkmetį, ji savo sklypą atsisakė parduoti po 60 tūkstančių litų už arą: „Tuomet šioje vietoje sklypų kaina buvo pašokusi net iki 80 tūkstančių litų. Tikėjausi gauti dar daugiau.”
Tačiau sumažinti žemės kainos ir bent šiek tiek priartėti prie Papėje parduodamų sklypų vertės moteris nė nemano.
Žemės vertę sumenkino latviai
Latvijai atgavus nepriklausomybę savo žemę Papėje susigrąžinę nuskurdę latviai žemės ūkio paskirties sklypus iš pat pradžių pardavinėjo už juokingai mažą kainą.
Jų tautiečiams tos žemės nereikėjo, o užsieniečiams pirkti žemę Latvijoje draudė įstatymai. Tuomet apsukresni lietuviai sklypus įsigudrino išsinuomoti 99 metams.
Vėliau abiem Baltijos šalims įstojus į Europos Sąjungą ir pasikeitus Latvijos įstatymams, lietuviams Papėje jau leista pirkti žemę 150 metrų nuo jūros.
2014 metų gegužę pasibaigus Latvijos moratoriumui dėl žemės pirkimo ES piliečiams, lietuviams neliks kliūčių įsigyti sklypus ir pajūrio kopų apsauginėje zonoje.
Palyginti už nedidelę kainą iš latvių įsigytus sklypus pradėjo perpardavinėti ir lietuviai.
Latvių valdomą žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiai gali tik nuomotis. Latviai nedaro detaliųjų planų, kuriais žemės paskirtis būtų keičiama į gyvenamąją, nes tuomet jiems gerokai padidėtų mokesčiai už žemę.
Oficialiai jų sklypus išsinuomoję lietuviai latvių vardu parengia detaliuosius planus ir tik tuomet tampa teisėtais žemės savininkais.
Realus kainų skirtumas yra mažesnis
Algimantas Bružas, Klaipėdos regiono nekilnojamojo turto agentūros „Aidila” vadovas
„Lietuvos pajūryje už žemę prašoma kaina nėra reali. Dešimtys tūkstančių litų už arą yra tik nepasiekiama savininkų svajonė – jie tebegyvena prieš 5–6 metus nepagrįstai išpūstos nekilnojamojo turto vertės prisiminimais.
Šiauriniame Šventosios pakraštyje ir Būtingėje esame atlikę žemės vertinimus, tyrinėjome pirkimo ir pardavimo sandorius ir galime teigti, jog reali pirkimo kaina Šventosios pakraštyje siekia 10–15 tūkst. litų už arą. Už tiek žemės sklypai buvo perkami per pastaruosius metus.
Žemės ūkio paskirties sklypai Būtingėje buvo parduoti po 3 tūkst. litų už arą ir net pigiau.
Todėl realiai žemės kaina Latvijos Papės kaime ir Lietuvos pajūryje skiriasi tik keletą kartų.
Mano manymu, Latvijos pajūryje žemė kainuoja daug mažiau todėl, kad pirkėjus iš Lietuvos pirmiausia stabdo svetimos šalies įstatymų nežinojimas, Papės kaime taikomi agresyvios plėtros apribojimai.
Nežinomybė atšaldo pirkėjus nuo žemės įsigijimo Latvijoje.
Pajūryje ketinantys įsikurti žmonės sklypą nori pirkti Lietuvoje ir mokėti brangiau todėl, kad jie daugiau ar mažiau išmano mūsų šalies įstatymus, turi galimybę nepalankius valdžios sprendimus ginčyti teismuose ir jaučiasi saugesni.
Didesnę kainą už žemę Lietuvos pajūryje jie moka dėl galimybės kontroliuoti teritorijos planavimo ir statybos procesus.”
Baltijos jūraPapėBūtingė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.