Kaip teigia JAV žemės ūkio departamento atstovai, šiuo metu mažiau kaip trečdalis šalies kukurūzų pasėlių yra vertinami kaip geros būklės, ir tai yra mažiau nei 38 procentai pasėlių, kurie yra prastos arba nepatenkinamos būklės.
Akivaizdu, kad dėl gresiančio itin skurdaus derliaus, neišvengta staigaus kukurūzų kainų kilimo. Pranešama, jog kainos Čikagos rinkoje išaugo itin smarkiai – iki 8,24 JAV dolerių už bušelį, o tai yra aukščiausia kada nors buvusi kaina. NCDC pranešime nuogąstaujama, kad „pasėliai, ganyklos ir laukai nyksta tempais, neregėtais jau 18 metų“.
Nepaisant to, jog augalai labiausiai kenčia Amerikos vidurio vakaruose, tačiau sausros pasekmes neabejotinai pajus ne tik visa šalis, bet ir visas pasaulis. Ekspertai spėja, kad 2012-ieji bus išskirtiniai metai Amerikos žemės ūkiui, kukurūzų kultūroms, kuriomis apsėta 96,4 milijonai akrų (apie 39 milijonus hektarų) – daugiausia nuo 1937-ųjų. Tačiau žemės ūkio departamentas priverstas keisti numatomo derliaus prognozes – skelbiama, kad iš vieno akro bus nuimti 146 bušeliai – 20 bušelių mažiau nei planuota pavasarį, ir panašu, jog skaičiai dar mažės, jei nebus sulaukta lietaus.
JAV kukurūzų pirkėjai, įskaitant ir itin sausros pasekmes juntančius gyvulių augintojus, jau ėmė importuoti pašarą iš Brazilijos, kad įveiktų kukurūzų stygių šalyje. Aktivistai jaudinasi, kad menkas derlius gali pastūmėti į pasaulinę maisto prekių krizę, nevaldomai kylant visų produktų kainoms – nuo jautienos ir kiaulienos iki alkoholio, bei toliau smukdant ir taip sunkiai atsigaunančią pasaulinę ekonomiką. Nerimaujama, kad gali pasikartoti 2008-ųjų krizės sukeltos riaušės. Tokia situacija susiklostys todėl, kad JAV yra stambiausia kukurūzų augintoja visame pasaulyje.
„Kasdien aš puolu ant kelių. Jei žinočiau kokią nors lietaus maldą ar lietaus šokį, padaryčiau ir tai“, - praėjusią savaitę sakė JAV žemės ūkio departamento vadovas Tomas Vilsackas .
Ūkininkai slapta džiūgauja
Tačiau kol visi nuo restoranų savininkų, kovojančių su pakilusiomis kainomis, iki pasaulio varguomenės, turinčios atiduoti paskutinius grašius už pabrangusią kasdienę duoną, kenčia nuo sausros pasekmių, JAV ūkininkai, kurių augalai vysta laukuose, orą vertina kur kas geriau, negu galima pagalvoti.
Žinoma, tai dėl išaugusių kainų – pavasarį, kai pradėta sėja, kaina siekė 5 JAV dolerius, tad jai išliekant aukštesnei nei 8 doleriai, yra pakankamai galimybių pasipelnyti iš tokio skirtumo.
Kita vertus, kainų bumas padės tik tiems ūkininkams, kurie dar apskritai turi, ką parduoti, mat kai kurie, pavyzdžiui, Indianoje ir Ilinojuje, nukentėjo taip stipriai, kad jų ūkiai tiesiog nušluoti. Tačiau ir jie nelieka visai basi – štai čia ir plauks visi pasėlių draudimo pinigai. Šiemet 85 procentai visų apsodintų plotų buvo apdrausti – tai garantavo ūkininkams, jog jiems bus sumokėta, jei dalis jų augalų neduos derliaus dėl prasto oro arba jei kainos imtų sparčiai kristi tarp pavasario ir rudens.
Ypač pasipelnys tie ūkininkai, kurių pasirašytos draudimo sutartys numato, kad jiems bus užmokėta rinkoje vyraujančiomis kainomis, o jos, kaip jau minėta, yra gerokai šoktelėjusios į viršų – ir tai taip pat sausros nuopelnas.
Turint omeny tai, jog JAV vyriausybė subsidijuoja pasėlių draudimo išlaidas, valstybės piliečiams ant kaklo bus užnerta milijardų dolerių kilpa, jau neskaitant skausmingų maisto kainų. „Mokesčių mokėtojai bus tie, kurie gelbės vidurio vakarų fermerius“, - spaudai komentavo Bruce'as Babcockas, žemės ūkio ekonomikos specialistas Ajovos valstybiniame universitete. „Draudimo kompanijos nebus pajėgios susidoroti su šiomis paskolomis“, - samprotavo jis.
Nespėjusi atsitiesti ekonomika patirs naują smūgį
Kokia bus viso to kaina, priklausys nuo sausros trukmės ir sunkumo. Jau dabar draudimo kompensacijos už sunaikintus pasėlius pasiekė 446 milijonus dolerių – tai beveik du kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai sausra pakirto Teksasą ir pietvakarių regioną, o bendra kompensacijų suma galų gale pasiekė 10,7 mlrd. Matant, kokia intensyvi ir negailestinga šios vasaros sausra, darosi panašu, kad 10,7 milrd. bus tik pati pradžia.
Draudimo kompanijų nuostoliai taip pat priklausomi nuo to, kaip greitai ūkininkai reaguos į stichijos padarinius – panašu, kad dėl subsidijuoto draudimo jų elgesys pasisuks ta linkme, kuri tik pablogins padėtį. B. Babockas tai paaiškino šitaip: sodindamas kukurūzus pavasarį, kai numatyta kaina buvo 5 doleriai, ūkininkas tikėjosi gauti 180 bušelių iš akro ir iš kiekvieno uždirbti apie 900 dolerių. Tarkime, kad jis, kaip ir dauguma, apdraudė 80 procentų savo laukų. Sausrai juos nuniokojus, bet kartu ir išaugus pasėlių kainai, jis iš draudimo uždirbs 1152 už kiekvieną akrą, o tai yra daugiau, negu jis būtų gavęs, jei derlius būtų buvęs sėkmingas.
Nesunku suprasti, kodėl fermeriai apsiginklavo draudimo sutartimis ir galų gale pamatė, kad vystantys pasėliai gali tik padėti pinigams plaukti į jų kišenes. Augintojas pasipelnys, tačiau prekyboje pasirodys mažiau kukurūzų, o tai ir toliau kels kainas, kas galiausiai suduos skaudų smūgį visai ekonomikai.
Gelbėjant vieną, kenčia kiti
Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad dauguma ūkininkų vis dar bando kaip galima padidinti derlių, net jei ir turi draudimo garantijas. Amerikiečių fermeriui yra garbė maitinti šalį ir pasaulį, be to, jei jų produkcijos kiekis bus kuklus kasmet, ilgainiui tai finansiškai pakenks ir jiems patiems.
Draudimas ir tai, jog valdžia jį remia, apsaugos žemės ūkio sektorių nuo visiško žlugimo, koks jį ištiko 1930-aisiais. Vis dėlto, žemės ūkio pramonė pasinaudojo stichija, kad galėtų reikalauti iš kongreso dar tvirtesnės apsaugos. „Sausra ir netikrumas verčia fermerius, rančų valdytojus ir kitus šios ūkio šakos atstovus pabrėžti didžiulę veiksmų, skirtų išspręsti ūkių bėdas, svarbą“, - kalbėjo Bobas Stallmanas, Amerikos ūkio federacijos biuro prezidentas.
Kaip bebūtų, faktas, jog mokesčių mokėtojai dengia vidutiniškai 60 procentų pasėlių draudimo išmokų, kyla klausimas, ar sąžininga tai, kad vienas ūkio sektorius gelbėjamas kitų, kurios turės išsiversti net pabrangus maistui, sąskaita.
Padėties nelengvina ir tai, jog subsidijuojamas draudimas tikrai neskatina ūkininkų rimtai pažvelgti į savo laukus ir nesėti augalų prastoje dirvoje – juk jie vis tiek gaus už neužaugusius pasėlius kompensaciją. Kasmet mokesčių mokėtojams tenka vis didesnės sumos dėl nukentėjusių laukų. Regis, atėjo metas, kai reikėtų apsvarstyti, kaip pasidalyti skausmą labiau sąžiningu būdu.