Darbas kariuomenėje: dosniai atlyginamas, bet nepanašus į Holivudo filmus

Teisingai sakoma, kad vienas lauke – ne karys, nes kovojant su Lietuvoje klestinčiu nedarbu ir didėjančiu emigracijos mastu vien paraginimų ar prašymų likti šalyje tikrai neužtenka. Į mūšį už Lietuvoje gyvenančius piliečius stojo dar viena jėga – kariuomenė siūlo šimtą laisvų darbo vietų. Dirbti gali net tie, kurie neturi aukštojo išsilavinimo diplomo. Pagrindinis reikalavimas – kariniai kursai arba tarnyba armijoje.

Daugiau nuotraukų (1)

Viktorija Kuliomina

Aug 18, 2012, 10:53 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 7:36 AM

Jei žmogus neteistas, fiziškai sveikas, sportiškas ir užsigrūdinęs charakterį, jis gali gauti iki 2 tūkst. Lt algą, maistpinigių ir butpinigių.

„Reikėtų suprasti, kad ne kiekvienas gali dirbti šį darbą: ne kiekvienas gali imti ginklą į rankas, ne kiekvienam patinka fiziniai išbandymai, komandinis darbas, komforto trūkumas“, – paaiškino Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovas Laimis Bratikas.

Realybė neatitinka tikrovės

„Kai parodė čia filmą apie amerikiečių išminuotojų darbą Irake, pageidaujančių tapti išminuotojais tikrai padaugėjo. Jie anketose rašė: „Norime būti išminuotojais“ , – apie filmų įtaką jauniems žmonėms kalbėjo L. Bratikas.

Tačiau mūšių gerbėjus tenka nuvilti – dažno kario diena praeina ne šturmuojant teroristų slėptuves, o prie knygų. „Šiaip įprastai darbo diena trunka nuo 8 iki 17 valandos. Karys mokosi karinių dalykų: ginklai, topografija, medicina. Jis turi per dieną išmokti tam tikrų dalykų, o metų pabaigoje būna pratybos ir visi jo įgūdžiai yra įvertinami“ , – sakė kariškis.

Kariškiams reikia važiuoti į budėjimus, saugoti tam tikrus objektus, tačiau įprastomis darbo dienomis niekas jų kareivinėse nelaiko –  gali grįžti namo, pas šeimą.

„Visi filmai hiperbolizuoti. Tikrai niekas iškart nesprogdina, nešaudo ir neužima kalnų. Tam pirmiausia reikia išmokti naudotis ginklu, dengti draugą, suteikti medicinos pagalbą. Tai ilgalaikis kruopštus mokslas, vieniems kantrybės užtenka, kitiems – ne“ , – pasakojo L. Bratikas.

Tačiau dalis tiesos filmuose yra: svarbiausia kariškiui – jo komandos draugai. „Yra labai daug komandinio darbo, nes  vienas lauke – ne karys. Labai svarbu pasitikėti vienam kitu. Jei mes esame viename skyriuje, turiu būti šimtu procentų garantuotas, kad kai reikės, sulauksiu pagalbos. Labai svarbu greitai priimti teisingą sprendimą. Sakoma, kad laikas – pinigai, o mes sakome: „laikas – gyvybė“, – karišku posakiu pokalbį užbaigė L. Bratikas.

Atrenka pagal ištvermę ir patirtį

„Į profesinę karo tarnybą gali ateiti jaunuoliai, pabaigę privalomąją karo tarnybą. Yra du būdai įgyti reikiamos patirties: baigti bazinius karinius mokymus arba tapti kariu savanoriu ir po kelerių metų, kai būsi išklausęs visą kursą, tapti profesionalu. Taip pat gali ateiti vaikinai, kurie anksčiau tarnavo, kai buvo prievolė. Jei neturi karinio pradžiamokslio, nesvarbu, kiek diplomų turėsi, koks gražus, protingas ir sportiškas būsi, dirbti negalėsi“, – lrytas.lt pasakojo L. Bratikas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus niuansus. Be  pagrindinių reikalavimų, labai rimtai žiūrima, ar žmogus neteistas, ar neturi sveikatos problemų. „Problemos dėl regėjimo nėra labai keblu, nes yra akiniai ir kitokių būdų jas išspręsti. Labiau pabrėžiama fizinė būklė, ar žmogus sportuoja, nes jei kuprinės nepakels, negalės dalyvauti žygyje. Aišku, jeigu neprigirdi – blogai. Akiniai gali pagelbėti, o, va, klausos aparatas – abejoju“, – sakė kariškis.

Jei į darbą kariuomenėje pretenduojantis žmogus jau turi bazinius karinius įgūdžius, turi išlaikyti fizinio rengimo testą. Daromi atsilenkimai, atsispaudimai, bėgamas  3 kilometrų krosas. Tačiau tai tik sunkių 12 savaičių bazinių mokymų pradžia. Jų pradžioje ir pasitraukia didžioji dalis išsiilgusių parako kvapo, kurių kas kartą susirenka maždaug 70–80 (iš jų apie 10 būna moterys).

„Atvažiuoja naujokai, žali, prisižiūrėję filmų ir tada pamato griežtą dienotvarkę, instruktorius. Daug tų iššūkių susideda ir per pirmąsias penkias dienas kažkiek žmonių nubyra. Maždaug iki dešimties gali pasitraukti. Jie tiesiog nusprendžia: čia ne man“, – pasakojo L. Bratikas ir pridūrė, kad išėjus 12 savaičių mokymus dienotvarkė būna gerokai lengvesnė.

Vilioja gera alga ir kompensacijomis už studijas

Išėję 3 mėnesių mokymus ir pajutę, kad kariška duona skirta būtent jiems, jaunuoliai gali rinktis vieną iš šimto laisvų pareigybių. Profesinės karo tarnybos kariai gali eiti įvairias pareigas: nuo šaulio iki granatsvaidininko padėjėjo, papildyti karių gretas gali ir įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojai. 

Pirmaisiais tarnybos metais jaunesniojo eilinio atlyginimą per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 1570 Lt, eilinio kario – apie 1710 Lt, o vyresniojo eilinio – apie 1980 Lt. Tarnybos mieste neturintiems savo būsto kariams mokami butpinigiai, kurių dydis priklauso nuo karinio laipsnio. Per pratybas visi kareiviai aprūpinami maistu, ne pratybų metu jie maitinasi patys, tačiau gauna maistpinigius – 18,5 Lt per dieną.

Nors į pensiją kariniame sektoriuje galima išeiti po 20 metų ir yra kitokių socialinių garantijų, ateinančiųjų tai nelabai vilioja. „Įprastai jaunuolių, kurie ateina, pensija ir socialinės garantijos nelabai žavi. Juos labiau vilioja atlyginimas ir galimybė dalyvauti misijoje. Visada visi klausia, kada galės važiuoti į misiją. Atsakome, kad pirmuosius dvejus metus neturėtų daug vilčių vykti į misiją, nes dar reikia daug ko išmokti“, – sakė L. Bratikas.

Kita vertus, tarnyba kariniame sektoriuje garantuoja lengvesnį mokslo vaisių raškymą. Kariškiai pastebi tendenciją, kad bazinius karinius mokymus renkasi vis jaunesni asmenys – dar atestatų neatsiėmę abiturientai, o šiemet yra ir keli vienuoliktokai, kurie vasaros atostogas nusprendė praleisti tokiu būdu. Jaunus žmones motyvuoja galimybė gauti  kompensaciją už  mokamas studijas aukštosiose mokyklose arba papildomas balas stojant į Karo akademiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.