Šis daugiabutis patenka į kultūros paveldo apsaugos zoną. Pastatas statytas 1954 metais. Tad nesuklysime teigdami, jog – tai socialistinio istorizmo laikotarpio palikimas.
UAB „2L Architektai” ir kūrybinė grupė „MOKA projektai” ėmėsi užduoties namą siaubūną transformuoti į visiškai kitokį daugiabutį, kuriame būtų šilta, jauku ir gera gyventi. Architektų komanda parengė šiam namui unikalų projektinį pasiūlymą.
Sukurta naujoviška namo vizija
Pirmiausia architektai apžiūrėjo daugiabutį ir jį supančią teritoriją, įvertino įvairius urbanistinius ir architektūrinius aspektus. Pavyzdžiui, užstatymo intensyvumą, aplinkinės teritorijos panaudojimo potencialą, esamą architektūrinę stilistiką, pastato erdvines – architektūrines galimybes, esamą Naujininkų mikrorajono sociokultūrinį kontekstą.
Kūrybinio proceso metu, įvertinus visus minėtus aspektus, sugalvotos kelios architektūrinės ir urbanistinės idėjos.
„Pirmiausia siūlome suformuoti sklypą ir sutvarkyti aplinką, nes šiuo metu teritorija aplink statinį yra apverktinos būklės. Suformavus sklypą galima sukurti jaukią aplinką ir suformuoti pusiau požeminę, žole apželdintą mašinų stovėjimo aikštelę, kuri išspręstų opias parkavimo problemas. Pusiau uždarame kieme galima įrengti saugią vaikų žaidimo aikštelę, pasisėdėjimo vietą, suformuoti takus ir pastatyti šviestuvus, kad vakare kiemelis būtų jaukiai apšviestas ir saugus,“ – itin patrauklias idėjas žarstė UAB „2L Architektai“ direktorius Paulius Latakas.
Taip pat architektai pasiūlė būtinai apšiltinti namą. Tai padidintų pastato šiluminę varžą ir sumažintų šildymo kaštus. Be to, rekomenduota nutinkuoti ir nudažyti daugiabutį dramblio kaulo spalva. „Kadangi pastatas patenka į kultūros paveldo zoną, būtina atkurti pastato dekorą iš betono arba gipso. Taip išsaugotume ir pabrėžtume pastato unikalumą,“ – teigė P.Latakas.
Trečia, siūloma rekonstruoti palėpę, joje įrengiant gyvenamąsias patalpas (du butus), kurių bendras plotas būtų 112 kv. m. Stogui numatomos keramikinės rudos spalvos čerpės ir nauji tūriniai stoglangiai, kurie apšsvietų gyvenamąsias patalpas mansardoje. Šio projekto ekonomine nauda neabejoja ir BUPA direktorius Valentinas Petkūnas. „Suformavus turtinius vienetus, įrengus butus ir juos pardavus, atsipirktų pastato apšiltinimo ir aplinkos tvarkymo lėšos,“ – teigė jis. BUPA direktorius išsakė viltį, kad šis projektinis pasiūlymas bus puiki paspirtis šio daugiabučio namo gyventojams imtis atnaujinimo darbų. Ypač kai šie darbai yra kompensuojami pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą JESSICA. „Manau, sėkmingas šio būsto atnaujinimo pavyzdys paskatintų aplinkinių daugiabučių gyventojus imtis tokių iniciatyvų. Svarbiausia – aiški vizija, geranoriški gyventojų norai ir glaudus tarpusavio bendradarbiavimas,“ – pridūrė jis.
