Išaugę mes renkamės vieną ar kitą specialybę. Kartais – šventai įsitikinę, kad ši mums prilips, kartais – iš išskaičiavimo, o neretai – kažkieno pastūmėti. Baigę kolegiją arba universitetą net nenutuokdami, kiek daug dar neišmokome. Juk kova dėl karjeros aukštumų tik prasideda.
Portalas businessinsider.com išsiaiškino, kokių žinių apie būsimą karjerą nesuteikia nė vienas pasaulio universitetas:
1. Dirbti galite ne tik pagal įgytą specialybę. Įgijus, tarkim, žurnalistinį išsilavinimą, visai nereiškia, kad baigę universitetą įsidarbinsite laikraštyje arba naujienų tarnyboje. Net iš pirmo žvilgsnio siaurą sritį galima plėsti pagal jūsų pačių galimybes. Darbo galite žvalgytis viešųjų ryšių, administravimo, reklamose sektoriuose. Viskas priklauso nuo to, kaip įgytas žinias ir patirtį galėsite pritaikyti žiniasklaidai giminingose srityse.
2. Diplomas darbdaviams – ne rodiklis. Nepaisant to, kad aukštosios mokyklos baigimo diplomą išvysti norėtų kone visi darbdaviai, visai nereiškia, kad jo neturėdami darbo nesusirasite. Potencialiam darbdaviui kur kas svarbesnės asmeninės jūsų savybės, būtinos tam tikroms pareigoms atlikti. Ieškodami būsimos darbovietės susimąstykite, kuo galite būti naudingi įmonei, pasvarstykite, ar įgyta kvalifikacija gali būti pritaikoma ir kitose srityse.
3. Diplomas rūpi toli gražu ne visiems darbdaviams. Yra sričių, kurių diplomas būtinas, pavyzdžiui, medicina, biotechnologijos, informacinės technologijos. Jeigu galite sau atsakyti, ko siekiate studijuodami – siekite diplomo. Jeigu atsakymo neturite, diplomas nepadės.
Iš darbdavių dažnai girdima, kad diplomai ar įgyta kvalifikacija neatspindi realios besidarbinančiojo kompetencijos. Todėl ieškodamas darbo vietos diplomo kaip kozirio nepateiksi. Yra sričių, kuriose diplomas būtinas, tačiau esama sričių, kur galima sėkmingai veikti ir be jo. Svarbu paisyti asmeninių kompetencijų, kurios labai aiškiai parodo, kur žmogus gali būti naudingiausias, pasiekti didžiausių laimėjimų ir būti laimingas.
4. Yra darbų, apie kuriuos net nesate girdėję. Dažnas studentas tiksliai žino, kokį darbą jis turėtų arba norėtų dirbti baigęs studijas. Tiesa, neretai įgytas aukštasis išsilavinimas suteikia galimybę rinktis iš šūsnio pareigų. Baigęs anglų kalbos studijas nebūtinai dirbsite mokytoju - galėsite tapti vertėju, kalbų arba reklaminių tekstų kūrėju, dirbti leidybos, komunikacijos srityse.
5. Mokslo laipsniai būtini tik mokslininkams. Tiesa, jokiu būdu nebandome teigti, kad jie nebūtini išvis. Tiesa, kur kas svarbiau - ne gautų diplomų kiekis, o tinkama kvalifikacija. Tikėtina, kad dėl potencialios darbo vietos bakalauro ir magistro diplomo turintys kandidatai kausis apylygiomis jėgomis.
Darbdaviai, kviesdami kandidatus į pokalbį, dažniausiai siekia išsiaiškinti tris dalykus - ar kandidatas turi darbui atlikti reikalingų žinių bei įgūdžių, ar turi stiprią motyvaciją dirbti siūlomą darbą, ar tai yra žmogus, su kuriuo bus galima dirbti. Šiuo atveju mokslo laipsniai (jei neieškoma chirurgo pozicijos) lemiamojo žodžio netars.
6. Mokslo laipsnis gali lemti atlyginimo dydį. Tiesa, ši nuostata sunkiau pritaikoma su menu susijusiose srityje ir darbuose, kuriuose patirtis įgyjama tik pradėjus dirbti. Diplomų kiekis materialinę gerovę gali lemti mokslininkams, medikams, inžinieriams ir kitų siauresnio profilio specialybių atstovams.
7. Apie karjerą verta pasikalbėti su auštosios mokyklos darbuotojais. Universitetuose ypač daug dėmesio skiriama absolventų įsidarbinimo ir karjeros klausimams, studentai supažindinami su profesinės karjeros galimybėmis. Dažnu atveju studentams teikiama informacija apie egzistuojančias įsidarbinimo galimybes pagal atitinkamas studijų programas, apie skelbiamas laisvas darbo vietas bei darbdavių keliamus reikalavimus darbuotojams.
Karjerą lemia dėsningumas - tai, ką suvokiame, galime numatyti, ir atsitiktinumas. Svarbu pamatyti atsitiktinumą arba galimybę, o ji gali atsiverti kasdien.
8. Aukštoji mokykla neparuoš jūsų darbui. Karjeros galimybėms turėsite ruoštis patys – įgydami patirties, keisdami darbo vietas, ieškodami naujų savirealizacijos kelių ir galimybių pritaikyti savo žinias ir asmeninę kompetenciją. Būsimam darbdaviui bus svarbu ne tik tai, kodėl kandidatas ieško darbo. Taip pat svarbu savo argumentais pagrįsti, kuo prieš darbdavį sėdintis kandidatas gali pasitarnauti naujame darbe.
9. Darbdaviai vengia vargo su kandidatais be patirties. Faktas, kad universitetai vis dažniau neparengia tinkamų specialistų, galinčių iš karto dirbti. Tokiu atveju tenka gelbėtis samdant patyrusį specialistą arba ugdant darbuotoją patiems. Tiesa, retas darbdavys nori sau užsikrauti tokią naštą. Kaip išvengti neigiamo atsakymo per darbo pokalbį? Stažuotis arba atlikti nemokamą praktiką. Galbūt aktyviu darbo rinkos dalyviu iškart netapsite, bet savo kišenėje jau turėsite vieną kitą kozirį.
10. Nieko tokio, jei susivoksite pasirinkę ne tą kelią. Visi norime žinoti, kaip savo darbą atlikti gerai. Tačiau yra ir kitų dalykų, kurių reikia mokytis, kitaip netapsite savo srities žinovu. Jeigu pajautėte, kad darbe nebeįgyjate naujos patirties arba esama sritis – ne jums, reiktų pagalvoti apie jo ar bent jau darbo pobūdžio keitimą.
Jei žinojimas, kad kitur yra arba gali būti geriau, kaskart vis stiprėja ir neduoda jums ramybės, imkitės veiksmų. Kaip rodo praktika ir daug tyrimų, sėkmingesni ir laimingesni yra žmonės su tikslo motyvacija.
Kodėl? Mat iš gyvenimo gauname tai, apie ką labiausiai galvojame. O nesėkmių vengti linkę žmonės dažniausiai galvoja apie nesėkmes – nesunku nuspėti, ką jie gauna. Svarbiausia sugalvoti alternatyvų planą ir ryžtis jį įgyvendinti. Juk sėkmingi žmonės aktyviai veikia viską, kas yra aplink juos. Taigi kuo greičiau išeikite iš „kampo“ ir suimkite savo karjerą į rankas.