Įpusėjus Parodos gatvės rekonstrukcijos darbams gyventojai bando užmegzti dialogą su rangovais ir valdininkais. Žmonės patylomis prašo statybininkų aptvarkyti, o kai kurie – apskritai nuversti suskeldėjusius buvusių tvorų luitus.
Neabejingi gyvenimo kokybei gyventojai apskritai norėtų išspręsti visą tumulą savo aplinkos problemų. Tačiau gatvės rekonstrukcijos darbai turi ribas, valdininkai žmonių iniciatyvas vertina skeptiškai.
Proga aptvarkyti aplinką
Šios teritorijos seniūnaitė Rita Speičienė teigė, kad labiausiai Parodos gatvės gyventojai nerimauja dėl eismo saugumo. Prašoma įrengti apsauginius atitvarus pėstiesiems, sutvirtinti šalia gatvės esančias apsaugines pastatų tvoreles, kelkraščius, tarpininkauti dėl fasadus bjaurojančių komunikacijų perkėlimo.
„Dabar, kai gatvė remontuojama iš esmės, pati proga apskritai aptvarkyti Parodos kalno teritoriją, spėti išspręsti įsisenėjusias ar naujai kilusias bėdas. Kai bus baigta kloti danga ir šaligatviai, tam jau bus per vėlu“, – įsitikinusi gyventojų atstovė.
Negalima sakyti, kad rangovai visai neįsiklauso į gyventojų pastabas. Štai paleidus viešąjį transportą naujai paklota danga, išryškėjo iki tol nebuvusi problema: bilda šulinių dangčiai. Sulaukus skundų, dangčiai buvo pakeisti.
Griuvenų remontuoti nebenori
Gyventojai, pamatę, kaip apgailėtinai atrodo kasimo darbų apnuogintos suskeldėjusios cementinės tvorelės, mielai paprašytų statybininkų jas visai išgriauti. Tačiau atsitrenkusių automobilių apdaužyti luitai – saugomi paveldo.
Kalbinta namo gyventoja atviravo, kad nors iš tiesų negražu, jei sutvarkyti šaligatviai švies šalia suskeldėjusių griuvenų, jos šeima neketina tuštinti kišenės sienelės remontui.
„Verčiau leistų visai ją išardyti. Susitvarkytume kiemą, būtų kur pastatyti automobilį. Bet ne – negalime nieko griauti, netgi pakeisti laiptų formos neleidžiama. Štai kaimynams panaši griuvena iš viso kiemą užstoja, žmonės norėjo išsibetonuoti taką iki namų – ir to negalima“, – gūžčiojo pečiais pašnekovė.
Kovoja dėl stulpo ir laidų
Parodos gatvės 23-iojo namo jungtinės veiklos atstovė Vilija Jakienė pastarąją savaitę ketino kreiptis į miesto merą Andrių Kupčinską. Mat paaiškėjo, jog prie pat namo numatyta statyti stulpą kontaktiniam troleibusų tinklui.
Stulpo vieta suprojektuota tarp langų, gyventoja būgštauja, kad griozdiška konstrukcija 70 centimetrų atstumu nuo sienos sukels daug nepatogumų.
Namo atstovė netveria apmaudu ir dėl to, kad nenorima nuo fasado perkelti ryšių bei elektros kabelių. Nuo senų laikų 21-asis ir 23-iasis namai prie miesto tinklų prijungti per bendrą elektros kabelių spintą, nuo kurios driekiasi fasadus bjaurojantys laidai.
Kaip tik pastarosiomis savaitėmis aplink namus buvo rausiamos tranšėjos, klojamos požeminės komunikacijos. Atrodytų, lyg ir logiška prašyti, kad drauge bendrovių atstovai kabelius nukabintų ir paklotų po žeme.
Tačiau aiškėja, kad elektros kabelį pakloti žemėje arba pridengti loveliu gyventojams tektų savo lėšomis, mat jis laikomas gyventojų nuosavybe.
Bendrovės LESTO Kauno regiono tinklo valdymo departamento direktorius Rytis Borkys atsakė suprantąs gyventojų norą pagerinti pastato estetinį vaizdą, tačiau bendrovė vadovaujasi teisės aktais, išimčių vartotojams netaiko ir perkelti vartotojų nuosavybei priklausančio kabelio savo lėšomis neketina.
Klojimo darbams reikėtų projekto, topografinės nuotraukos, kainuotų darbai, tad noras pasigražinti gyvenant atnaujintoje gatvėje žmonėms kainuotų apie 5 tūkst. litų.
Vadovas pažadais nesišvaisto
Bendrovės „Fegda“ projektų vadovas Vytautas Kubilius patvirtino, kad pažadą gyventojams šaligatviuose įrengti apsauginius atitvarus numatyta ištesėti. Tačiau kai kuriuos kitus namų gyventojų pageidavimus jis įvertino skeptiškai.
„Esame tik vykdytojai, dirbame pagal patvirtintą projektą. Stulpą galima pastumti į vieną ar kitą pusę metru ar dviem, tačiau namas yra 35 metrų ilgio, o tarpai tarp atramų gali siekti ne daugiau kaip 30 metrų.
Vibracijos ar kitokių padarinių namui jis nekels. Galų gale pernai techninis projektas buvo pristatytas gyventojams“, – kalbėjo vadovas.
„Pristatymo metu į konkrečius mūsų klausimus dažniausiai buvo atsakoma „negaliu pasakyti“, „nežinau“, „reikės patikslinti“.
Kai dabar pamatėme, kaip viskas atrodys iš tikrųjų, ir kilo pasipiktinimas“, – atkirto V.Jakienė. Dėl stulpo vietos ir kabelių perkėlimo namo atstovė dar pasiryžusi pakovoti.
Tartis galima, savavaliauti – nevalia
Svaigedas Stoškus, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas
„Apsauginės tvoros ir sienelės yra privačiuose sklypuose, taigi miesto gatvėje dirbantys statybininkai neturi teisės nei jų remontuoti, nei griauti.
Namų tvoros toje Parodos gatvės dalyje – saugotinos, ir gyventojai savavališkai negalėtų jų nei nugriauti, nei prašyti statybininkų tai daryti.
Norėdami tvarkyti arba griauti tvoras gyventojai turėtų kreiptis raštu į mūsų padalinį. Gavę motyvuotą prašymą tikrai rastume optimalų sprendimą. Tačiau kabelių perkėlimą tektų derinti su kitomis institucijomis – be kita ko, ir su savivaldybe.“
