Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, spalio pradžioje paklausiausi darbo rinkoje buvo statybininkai – dažytojai, dailidės ir staliai.
Didžiausias statybininkų poreikis buvo justi balandį–rugsėjį – tuomet kas mėnesį buvo registruojama 2,4–2,7 tūkst. laisvų darbo vietų.
Laisvos darbo vietos statybos sektoriuje šiais metais sudaro apie 14 proc. visų darbo biržoje įregistruotų laisvų darbo vietų, praėjusiais metais šis skaičius siekė 17 proc.
Laikinas šuolis?
„Sakyti, kad atsigauna statybų rinka, vargu ar galima. Statybininkų paklausos padidėjimą vasarą siečiau su keliais dideliais šiuo metu vykdomais statybos projektais”, – sakė Vilniaus statybininkų rengimo centro (VSRC) direktoriaus pavaduotoja Daiva Kiršanskienė.
Lietuvos statybininkų laukė ir tebelaukia užsakovai Rusijoje, Baltarusijoje ir Skandinavijos šalyse.
Taip pat meistrų reikia už Europos Sąjungos pinigus mūsų šalyje remontuojamoms ligoninėms, mokykloms, poliklinikoms.
Anot D. Kiršanskienės, statybininkų poreikis vėliau nuslūgs.
Domisi būsimu atlygiu
Tiesa, skųstis profesinio rengimo centrai negali – patyrusių kvalifikuotų statybininkų stygius buvo justi visuomet, tad jų moksleiviams darbą rasti nėra sunku.
„Tačiau geriausi vis dėlto išvyksta svetur ar savo paslaugas siūlo įsigiję verslo liudijimą”, – sakė D.Kiršanskienė.
Statybos bendrovėms rasti gerą meistrą ne taip paprasta.
Tiesa, ir ne taip sunku kaip prieš penkerius metus. Tuomet darbdaviai belsdavosi į profesines mokyklas ir viliodavo moksleivius, šiems teįpusėjus mokslo metus.
Anot Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus Audriaus Misiūno, statybos bendrovių vadovai dabar jau kur kas retesni svečiai, o tarp jaunuolių rinktis statybininko kelią ne taip patrauklu.
„Pastaruoju metu populiari automobilio remontininko specialybė. Gal jaunimas išgirdo, kad statybininkų algos mažesnės, darbą sunkiau susirasti?
Iš statybos specialybių paklausiausia mūsų mokykloje – apdailininko. Vaikai juk nekvaili, domisi, klausinėja pažįstamų, kokio amato mokytis, kur galima geriau uždirbti. Juolab yra nebaigtų namų, kuriuose prireiks darbininkų”, – aiškino direktorius.
Nuo teisės – prie statybų
Plungės technologijų ir verslo mokykloje šiemet į pirmą kursą buvo priimti 168 jaunuoliai, prieš kelerius metus pirmakursių buvo daugiau – 230.
„Pastaruoju metu provincijoje labai sumažėjo mokinių. Dešimtokų pas mus kone perpus mažiau”, – sakė A. Misiūnas.
O Vilniaus statybininkų rengimo centre šiemet mokytis pradėjo 550 žmonių, pernai tokių buvo 530.
„Pas mus ateina ir jau baigusių aukštąsias mokyklas. Klausiame jų, ko jie iš mūsų tikisi. Liūdna, tačiau jie nori išmokę amato išvykti svetur. Juk mūsų išduotas pažymėjimas pripažįstamas ir Skandinavijoje, ir Australijoje – ten jie planuoja dirbti”, – sakė D. Kiršanskienė.
Tarp persikvalifikuoti ir tapti statybininkais panorusių yra ispanų, anglų kalbų specialistų, teisininkų.
Darbas per rinkimus
Pirmąją spalio savaitę paklausiausi darbo rinkoje buvo statybininkai. Darbdaviai per savaitę pateikė 4,8 tūkst. darbo pasiūlymų.
Reikalingiausi jiems buvo dažytojai, dailidės, staliai ir kiti statybų darbininkai – 390, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai – 276, pardavėjai – 273, rinkodaros specialistai ir pardavimo vadybininkai – 138, virėjai – 111.
Beje, buvo pateikti net 104 siūlymai padirbėti rinkimų komisijų nariais.
