Atidžiai stebimas „Markit“ pirkimo vadybininkų indeksas smuko nuo 46,1 punkto rugsėjį iki 45,8 punkto spalį. Tai reiškia, kad augimas sektoriuje sulėtėjo, o tai blogas ženklas euro zonai, nes skolų krizė ir toliau neigiamai veikia ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą.
Remiantis pirminiais duomenimis, paslaugų sektoriaus indeksas ūgtelėjo nuo 46,1 punkto rugsėjį iki 46,2 punkto spalį, o indeksas, atspindintis aktyvumą gamybos sektoriuje, sumažėjo nuo 46,1 iki 45,3 punkto.
„Markit“ ataskaitoje teigiama, kad įmonės ir toliau mažina darbuotojų skaičių ir bando prisitaikyti prie mažesnės prekių ir paslaugų paklausos.
Vyriausias „Markit“ ekonomistas Chrisas Williamsonas teigia, kad pagal duomenis galima daryti išvadą, jog euro zonos ekonomika kas ketvirtį susitraukia 0,5 proc. - daugiau nei pakankamai, kad galima būtų teigti, jog blokas skendi gilioje recesijoje.
