Užbaigus „Žalgirio“ arenos statybas, Kauno verslininkams trūksta stambių projektų

Per penkerius metus Kaune įgyvendinti ir pradėti realizuoti 68 projektai, o didžiausiu įgyvendintu projektu tapo „Žalgirio“ arena.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2012-11-08 13:29, atnaujinta 2018-03-15 15:13

„Arenos projekto bendroji vertė yra daugiau nei 50 mln. eurų arba per 207 mln. Lt. Todėl jis pateko į vadinamąją didžiųjų projektų grupę ir dvejus su puse metų jo įgyvendinimą nuolat inspektavo ir vertino Europos Komisijos atstovai“, – trečiadienį posėdžiavusiems Verslo tarybos nariams pasakojo Kauno savivaldybės investicijų skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.

Tarp svarbiausių miestui 2007–2013 m. vykdomų darbų paminėta ir „Girstučio“ baseino rekonstrukcija, A. Juozapavičiaus pr., Parodos g. ir K. Petrausko g. dalies bei kitų miesto gatvių, Panemunės tilto rekonstrukcija, ugdymo įstaigų, bibliotekų filialų renovacija. Per šį laikotarpį išvalyta ir sutvarkyta užteršta teritorija Palemono g. 22.

Taip pat suplanuoti pirmieji darbai, kurie bus atlikti tvarkant ir pritaikant tikinčiųjų poreikiams bei turizmui Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinką. Skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos suma siekia 1 mln. Lt. Dar 2,5 mln. Lt bus skirta iš kitų šaltinių.

Verslininkai investuotų į atsiperkančius projektus

„Finansų ministerijos sumažintas skolinimosi limitas labai apribojo savivaldybės galimybes įgyvendinti daugiau projektų. Dabar skolintos lėšos naudojamos tik projektų kofinansavimui. Kita vertus, toks didžiulis projektas kaip „Žalgirio“ arena pareikalavo didžiulių savivaldybės finansinių resursų ir teko mažinti išlaidas kitiems projektams“, – situaciją komentavo Tarybos narys Marijus Panceris.

Aptardami įgyvendintus projektus, Verslo tarybos nariai pasigedo didesnių infrastruktūros projektų ir tvirtino, kad verslininkai sutiktų dalyvauti projektuose, grąžinančiuose investuotas lėšas. Verslininkų pritarimo sulaukė neseniai pasibaigęs Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietos parinkimo konkursas.

„Toks projektas tarnauja traukos principui ir prisideda prie miesto progreso. Rūmų idėją reikia palaikyti“, – teigė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis.

Papiktino Kauno miesto tarybos narių komentarai

Verslo taryboje posėdžiavę Kauno verslininkai išreiškė pasipiktinimą žiniasklaidoje pasirodžiusiais kai kurių miesto tarybos narių komentarais apie svarstomą naują savivaldybės bendrovių valdybų formavimo tvarką. Verslo atstovų pastebėjimu, ir šiuo metu įmonių valdybose dirba verslininkai, tik jie atstovauja kuriai nors partijai.

„Dabar valstybinėse įmonėse kaip tik taikoma praktika į bendrovių valdybą įtraukti verslo atstovus. Taip yra laivininkystės, geležinkelio įmonėse. Bent vienas žmogus iš verslo srities turi dalyvauti didžiųjų įmonių valdybų veikloje, o jei jis dirbs blogai, mes jį atšauksime“, – tvirtino Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.

Koreguojant savivaldybės bendrovių valdybų formavimo tvarką, Verslo taryba pateikė siūlymą į savivaldybės valdomų įmonių valdybas įtraukti ir verslo atstovų. Tvarkos pakeitimai buvo pristatyti ir svarstomi Kauno miesto tarybos kolegijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.