Pirmosios klasės keleiviams kambarys laive kainavo daugiau nei 4 tūkst. JAV dolerių bei po 150 JAV dolerių už lovą. Nepaisant įspūdingos kainos, keleiviai turėjo galimybę mėgautis dar neregėtais malonumais, pavyzdžiui, pasiplaukiojimu šildomame baseine.
7,5 mln. JAV dolerių kainavęs laivas savo kelionę pradėjo „šviežut šviežutėlis“ – pirmieji keleiviai pajuto, kad laivo dažai dar nebuvo nudžiuvę.
Keleivius viliojo ne tik prabangi, saugi ir greita kelionė į Niujorką. Laivo architektai nusprendė, kad su keturiais kaminais laivas atrodys kur kas galingiau. Ketvirtas kaminas buvo naudojamas tik kaip vėdinimo anga.
Naudojant pažangiausias technologijas „Titanikas“ buvo kuriamas kaip greičiausias ir didžiausias garlaivis. Dar nenuleidus jo į vandenį ėmė sklisti kalbos, kad šis laivas „nepaskandinamas“. Laivas buvo suskirstytas į 16 sandarių skyrių, kurie galėjo būti labai greitai atskirti vienas nuo kito.
Deja, inžinieriai pasirūpino, kad laive būtų tik 20 gelbėjimosi valčių. Buvo manoma, kad pažeistas „Titanikas“ ant vandens ilgai laikytųsi, net jei ir būrų rimtai apgadintas ledkalnių, ir valčių prireiktų tik persikelti į kitą laivą.
1912 m. balandžio 10 d. „Titanikas“ išplaukė iš Sautamptono, pakeliui sustojo Šerbure ir Kvinstaune (Airija). Į kelionę susiruošė 891 komandos narys ir 1316 keleivių. Deja, daugiau nei pusei iš jų išgyventi nepavyko. 1912 m. balandžio 15 d. laivas nuskendo dėl ledkalnio pramuštos skylės.
Beje, egzistuoja tradicija, kad pastačius naują laivą, būtina į bortą sudaužyti šampano butelį. Į „Titaniko“ bortą šampano butelis sudaužytas nebuvo.
Parengė Šarūnas Meškys
