Liberalų sąjūdžio į Uosto direkcijos vadovo postą deleguotas E. Gentvilas nusprendė pasinaudoti tautos jam suteiktu mandatu ir po 20 metų pertraukos grįžti dirbti į Seimą. Šeštuoju numeriu rinkimuose dalyvavusį politiką rinkėjai savo skirtais pirmumo balsais pakėlė į trečiąją vietą.
"Išeinu be jokios asmeninės dramos. Nepriimu Seimo nario mandato kaip bausmės, manau, kad ten galėčiau rezultatyviai dirbti neieškodamas esminių kompromisų su savo sąžine. Tik ateidamas čia dirbti tikrai nemaniau, kad prisivirsiu tiek košės ir įsigysiu tiek daug priešų, kurie man kai kurių dalykų niekada neatleis", - įsitikinęs E. Gentvilas.
Su naująja valdžia - ne pakeliui
"Formuojasi gana kreiva valdančioji koalicija, kuri man nepriimtina politiškai, čia gali kilti visiškas chaosas, kuris trukdytų dirbti rezultatyviai. Už galimybę man dirbti toliau gali būti ko nors pareikalauta, o aš nesutikčiau eiti į kokius nors slaptus sandorius. Kas betaptų naujuoju susisiekimo ministru, jie suprastų, kad Gentvilas čia pasiliko sėdėti ne tam, kad "rezultatyviai" dirbtų, o tam, kad pagautų juos už vienos vietos. Ir pagaučiau. Bet jie nerizikuos – iš karto pakeis Uosto direkcijos vadovą. Visiškai sutinku su jų logika. Iš tų, kurie ateina, kai kurie uoste jau turėjo įtaką ir jie žino, kad aš žinau, ką jie yra padarę ir ką norėtų tęsti toliau. Nekalbu apie visus, bet apie kai kuriuos. Gaila, kad teisėsauga nenori to matyti", - savo pasitraukimo nelaukiant naujosios Vyriausybės priežastis paaiškino E. Gentvilas.
E. Masiulis trečiadienį jau gavo Uosto direkcijos vadovo prašymą išeiti iš darbo. E. Gentvilas žada tartis dėl 5 mėnesių algos dydžio išeitinės kompensacijos, kuri siektų apie 50 tūkst. litų atskaičius mokesčius.
Nuo penktadienio vietoj E. Gentvilo Uosto direkcijai laikinai vadovaus Infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė.
"Bijau dėl tų žmonių, kurie su manimi visą šį laiką dirbo ranka rankon. Juk jie jau tapo gentvilistais", - atvirai prisipažino ketvirtadienį su darbuotojais atsisveikinsiantis vadovas.
E. Gentvilas prisipažino, kad apsispręsti – likti Uosto direkcijoje ar rinktis darbą Seime nebuvo lengva. Su darbu uoste atsisveikina nenoromis. Tačiau E. Gentvilas įsitikinęs, kad netrukus vis tiek būtų paprašytas išeiti, o būdamas Seime jis galėtų nemažai nuveikti Klaipėdos ir uosto labui, mat nežada jo išleisti iš akiračio – akylai stebės kiekvieną naujosios Uosto direkcijos vadovybės žingsnį.
E. Gentvilas žada siekti dirbti Seimo Audito komitete, galbūt ir jam vadovauti. Jį tenkintų ir darbas Valstybės valdymo bei savivaldybių reikalų komitete.
Netrūko permainų
E. Gentvilas Uosto direkcijos vairą savo rankose laikė nuo 2009-ųjų birželio. Jis ėmėsi judinti įsisenėjusias problemas, pertvarkė įmonės struktūrą, už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir machinacijas atleido atsakingas pareigas užėmusius specialistus, jo iniciatyva pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Šių metų vasarą į viešumą iškilo degalų grobstymo iš uostui priklausančių laivų skandalas. Paaiškėjo, kad ne vienerius metus iš locmanų laivų buvo vagiamas dyzelinas, kuris vėliau nelegaliai parduotas. Dėl šio skandalo iš pareigų buvo priverstas trauktis Uosto kapitono tarnybos viršininkas Viktoras Lukoševičius.
Vadovaujant E. Gentvilui Klaipėdos uosto veiklos rezultatai pasiekė neregėtas aukštumas. 2011 metais krova pasiekė visų laikų rekordą – iš viso perkrauta 36,6 mln. tonų jūrinių krovinių.
52 metų E. Gentvilas sukaupė nemenką politinės veiklos patirtį. 1990-1992 metais buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariu, du kartus išrinktas Klaipėdos miesto meru, 2001 metais paskirtas ūkio ministru, nuo 2004-ųjų iki 2009 metų vasaros dirbo Europos Parlamente.