Atlyginimų sistema pagal rezultatus mažina bedarbių skaičių

Nuo liepos pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas, kurio metu teritorinių darbo biržų padalinių darbuotojai gauna nuo darbo rezultatų priklausantį darbo užmokestį, pasiteisina, teigia jame dalyvaujančios institucijos.

Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Nov 19, 2012, 4:50 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 7:36 AM

Nuo liepos 1 d. naujas darbuotojų veiklos vertinimo modelis pradėtas įgyvendinti trijose teritorinėse - Alytaus, Kauno ir Marijampolės - darbo biržose, į jį įtraukiant per 50 tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiančius šių teritorinių darbo biržų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Tai pirmosios trys teritorinės darbo biržos, dalyvaujančios bandomajame projekte. Panaši praktika taikoma ir kitose Europos valstybėse.

Laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad Lietuvos darbo biržos vykdomos į rezultatus orientuotos veiklos vertinimo sistemos diegimo esmė - veiksmingesnė pagalba kiekvienam darbo ieškančiam žmogui ir darbuotojų asmeninė atsakomybė už pasiektus įdarbinimo rezultatus, nuo kurių priklauso ir jų veiklos vertinimas.

Šio bandomojo projekto tikslai yra darbo biržos veiklos efektyvumo didinimas, greitesnis ir tikslingesnis reagavimas į darbdavių ir darbo ieškančių žmonių poreikius, darbuotojų motyvacijos įdarbinti kuo daugiau bedarbių skatinimas, didesnės atsakomybės įdarbinimo (ir kitas) paslaugas teikiantiems teritorinės darbo biržos darbuotojams suteikimas, juos motyvuojant už pasiektus rezultatus.

„Darbo biržos darbuotojo uždarbis tiesiogiai priklauso jau nebe nuo besikreipiančių bedarbių skaičiaus, o nuo sėkmingai įdarbintų ir dirbančių žmonių“, - teigė D. Jankauskas.

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, kaip rodo keturių mėnesių stebėsena, šio modelio diegimas pasiteisina: padidėjo darbuotojų pastangos ir motyvacija įdarbinti daugiau darbo ieškančių žmonių.

Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius Regimanto Mačiulio teigimu, per 2012 m. trečiąjį ketvirtį specialistai įdarbino tūkstančiu daugiau darbo ieškančių žmonių negu pastarųjų penkerių metų vidurkis.

„Kita vertus, pagerėjo ir pačios įdarbinimo paslaugos kokybė, nes darbdaviams siūlomi labiau motyvuoti dirbti žmonės - darbo biržos specialistai labiau atsižvelgia į darbdavių poreikius“, - akcentuoja R. Mačiulis.

Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Vita Pranaitienė taip pat patvirtina, kad naujoji sistema motyvuoja specialistus daugiau dėmesio skirti įdarbinimo kokybei.

„Ypač pastebime, kad pagerėjo įdarbinimo mugių kokybė, nes įdarbinimo paslaugas teikiantys specialistai atrenka tik tuos darbo ieškančius žmones, kurie pasirengę dirbti ir visiškai atitinka darbdavio poreikius. Tarkime, jei darbdavys ieško siuvėjos, specialistai iš anksto su darbdaviu išsiaiškina, kokios konkrečios kvalifikacijos pageidaujama - ar būsimas darbuotojas sius maišus, ar drabužius, ir atitinkamai parenka tinkamą kvalifikaciją turinčią siuvėją“, - teigia V. Pranaitienė.

Lietuvos darbo biržoje nuo modelio diegimo pradžios iki lapkričio 15 d. trijų bandomųjų Alytaus, Kauno ir Marijampolės teritorinių darbo biržų tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įdarbino 13,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Iš viso bandomajame projekte dalyvauja 51 tarpininkavimo paslaugas teikiantis specialistas.

Daugiausia darbo ieškančių žmonių buvo įdarbinta pagalbiniais darbininkais, pardavėjais, valytojais, virėjais, pardavimų vadybininkais, autobusų vairuotojais, siuvėjais, plataus profilio statybininkais, administratoriais.

Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įvykdę ir viršiję nustatytas užduotis, papildomai už ketvirtį gavo apie 50 proc. mėnesinio darbo užmokesčio. Darbuotojai už nepriekaištingą funkcijų vykdymą taip pat gali būti skatinami ir ne piniginėmis skatinimo priemonėmis t.y. padėka, vardinėmis dovanomis ir pan.

Valstybės tarnautojų vertinimas, kaip numato įstatymas, įvyks metų pabaigoje. Planuojama, kad visose teritorinėse darbo biržose prie naujos darbuotojų vertinimo sistemos bus pereita nuo 2013 m.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sudarė 12,3 proc. - 0,9 procentinio punkto mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį.

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo 182,7 tūkst. bedarbių, t. y. 13,5 tūkst. (6,9 proc.) mažiau nei antrąjį.

Palyginti su antruoju ketvirčiu, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,1 procentinio punkto ir sudarė 14,2 proc., moterų - 0,8 procentinio punkto ir sudarė 10,4 proc. Bedarbių vyrų buvo 105,1 tūkst., moterų - 77,6 tūkst.

Mieste nedarbo lygis trečiąjį metų ketvirtį siekė 10,1, kaime - 17,4 proc. Per ketvirtį nedarbo lygis mieste sumažėjo 0,2, kaime - 2,7 procentinio punkto.

Ilgalaikio nedarbo lygis trečiąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 6,2 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį. Ilgalaikių bedarbių buvo 92,8 tūkst., arba kas antras (50,8 proc.) bedarbis, tai 3,1 tūkst. (3,3 proc.) mažiau nei antrąjį 2012 m. ketvirtį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.