Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigia, kad
tokia išmoka tenkintų žemdirbius, jei būtų mokama nuo 2014 metų.
„Visos valstybės narės turėtų pasiekti bent 196 eurų už
hektarą lygį dabartinėmis kainomis iki 2020 metų“, - rašoma
2014-2020 metų biudžeto projekte, kuris paviešintas tinklaraštyje
apie ES “Open Europe blog“.
Ši nuostata įtraukta penktadienio naktį. Praeitą savaitę
Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano van Rompuy (Hermano van
Rompėjaus) projekte šios normos nebuvo.
„196 eurai jau yra postūmis iš mirties taško, tačiau data
neteisinga. Mes galime sutikti su ta suma nuo 2014 metų ir jokių
pereinamųjų laikotarpių“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė
A.Stančikas. Jis teigė, kad tokios pat pozicijos laikosi ir Latvija
su Estija.
Pasak A.Stančiko, pagrindinė problema yra ne išmokos suma, o
skirtumas nuo vidurkio.
„Mes suprantame, kad tos derybos sunkios, kad daug kam mažėja
finansavimas, bet mūsų pagrindinė kova yra ne dėl pačios išmokos
dydžio, o tai, kad visiems išmokos būtų kuo panašesnės, kad
nebūtų rinka kraipoma“, - teigė žemdirbių atstovas.
Ankstesniuose projektuose buvo numatoma, kad Lietuvos ūkininkams
išmokos iki 2020 metų pasiektų 174 eurus (601 litą).
Naujame projekte įtvirtinta, kad šį skirtumo mažinimą
„finansuos visos valstybės narės su tiesioginėmis išmokomis virš
ES vidurkio, proporcingai nuo jų skirtumo nuo ES vidurkio“.
Projekte taip pat palikta ankstesnė nuostata dėl išmokų
vienodėjimo spartos, numatanti, kad „visos valstybės narės,
gaunančios mažesnes nei 90 proc. ES vidurkis tiesiogines išmokas
už hektarą, trečdaliu sumažins atotrūkį tarp jų dabartinių
išmokų ir 90 proc. vidurkio kitoje finansinėje perspektyvioje“.
Už 2012 metus tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams siekė
407 litus už hektarą. ES išmokų vidurkis yra apie 268 eurai (925
litai) už hektarą.
Tiesioginės išmokos žemdirbiams yra vienas iš svarbiausių
klausimų Baltijos šalims, kurios teigia patiriančios
diskriminaciją šioje srityje ir siekia sparčiau suvienodinti
išmokas.