Kaune galima rasti ne vieną praeityje garsėjusį pastatą, kuris dabar merdi ir atrodo lyg po karo. Kai kurie statiniai priklauso savivaldybei arba valstybei, kiti per konkursus buvo parduoti.
Neprižiūrimų pastatų šeimininkai nuo naujų metų turės mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį. Ar nuo 1 iki 3 procentų padidėsiantis mokestis pakeis situaciją mieste – nežinia.
Kauno savivaldybė skaičiuoja: jeigu visų jos sąrašuose esančių 43 „vaiduoklių“ šeimininkai mokėtų 1 procentą nuo nekilnojamojo turto vertės, savivaldybės biudžetas pasipildytų 1,5 mln. litų.
„Liūdesys“ atrodo liūdnai
Prie nesėkmingų valdiško turto privatizavimo pavyzdžių galima priskirti ir laidojimo rūmus „Liūdesys“ Jonavos gatvėje. Šiame pastate dažais tikrai nekvepia ir nežinia kada kvepės.
Miesto savivaldybė džiaugėsi, kai prieš kelerius metus pavyko pastatą privatizuoti, tačiau privačiose rankose atsidūręs objektas visiškai sunyko: langai išdaužyti, laiptai baigia sugriūti, kieme esančių šulinių ir lietaus nuotekų šulinėlių dangčiai išvogti, o vietoj jų primesta senų padangų.
Naujieji savininkai norėjo pastatą nugriauti, tačiau Architektų sąjunga užkirto tam kelią – laidotuvių rūmai buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Savininkas elgiasi kaip vaiduoklis
Bendrovės „Liūdesys“ direktorių Ernestą Kavaliauską paveldo specialistai šiaip taip surado tik 2010 metų vasarį.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė pastato savininką įspėjo. Šis įspėjimo paklausė ir statinį užkonservavo.
„Iš karto drastiškai baudos neskyriau. Savininkas užsandarino pastatą, išvežė viduje buvusias šiukšles“, – pasakojo A. Naureckaitė.
E. Kavaliauskas telefonu nepasiekiamas. Neaišku, ką jis ketina daryti „Liūdesyje“. Žinoma tik tai, kad turi būti saugoma pastato tūrinė kompozicija, išorinė ir vidaus apdaila, įvairios išraiškos formos, įskaitant rūmų prieigose stovinčią skulptūrą „Liūdesys“. Galima keisti tik paskirtį.
Vertingas sovietmečio pavyzdys
Architekto Alfredo Paulausko suprojektuotas ir 1978 m. pastatytas laidojimo pastatų kompleksas „Liūdesys“ Kaune yra reikšmingas tipologiniu požiūriu ir vertingas sovietmečio architektūros objektas, vėlyvojo modernizmo atstovas.
Tai vienas iš nedaugelio (ne tik tuo metu statytų, bet ir iki šių dienų išlikusių) pažangiausios, nestandartinės architektūros, atspindinčios reikšmingus atitinkamo laikotarpio architektūrinius laimėjimus, pavyzdžių. Objektas yra vienintelis Kaune ir vienas iš nedaugelio tokio funkcinio tipo pastatų Lietuvoje.
Už žemę – didesnis mokestis
Šių metų birželį Kauno miesto taryba priėmė sprendimą apleistų pastatų šeimininkams taikyti ir maksimalų leistiną valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, siekiantį 4 procentus.
Didesnį mokestį už žemę turėtų mokėti ir vidury miesto esančių dviejų didžiulių statinių šeimininkai. „Respublika“ ir „Britanika“ pavadinti pastatai kada nors turėtų tapti viešbučiais. Jų šeimininkams buvo taikomas 0,7 procento dydžio valstybinės žemės nuomos mokestis – atitinkamai 20,7 tūkst. litų ir 13,1 tūkst. litų per metus.
Padidinus mokestį, „Respublikos“ šeimininkas savivaldybės biudžetą papildys 118,5 tūkst. litų, o „Britanikos“ - 74,8 tūkst. litų per metus.
