Daugelyje jų šiuo metu telkšo vandens balos, iškastos duobės yra virtusios atvirais sąvartynais, čia karaliauja asocialūs asmenys. Nepaisant to, vis daugiau statytojų domisi galimybėmis užbaigti kažkada pradėtus ir statyti nebaigtus daugiaaukščius. Ekspertų teigimu, nebaigtų statyti daugiaaukščių namų per kelerius metus liks vos keli.
Geriau užbaigti, nei laikyti
Problemiškiausiais rajonais, kurie labiausiai darko sostinės veidą, vadinami tie, kurie driekiasi šalia magistralinių gatvių. Į akis ypač krenta nebaigtos statybos daugiaaukštis Konstitucijos prospekte, nebaigti projektai Pilaitėje, Fabijoniškėse, Baltupiuose, Naujamiestyje.
„Pradėti ir nebaigti pastatai, visų pirma, kuria vizualinę taršą, turime ir pavojingų teritorijų, kur renkasi asocialūs asmenys, kyla gaisrų ir yra didelė tikimybė susižeisti po šias teritorijas landžiojantiems vaikams.
Neužkonservuotos konstrukcijos ilgainiui genda. Gelžbetonis atlaiko ir keliasdešimt metų, bet armatūra turi savybę rūdyti. Tad, jei laiku nebus suskubta, dalį statinių vėliau gali reikėti nugriauti“, – sakė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Artūras Blotnys.
Šiuo metu nebaigtų daugiaaukščių pastatų Vilniuje yra daugiau nei dešimt. Anot ekspertų, matoma aiški tendencija, kad norinčių užbaigti apleistus nebaigtos statybos pastatus atsiranda vis daugiau.
Vilniuje šiandien yra baigiami trys dar visai neseniai namais vaiduokliais vadinti pastatai.
Bankrutavusių įmonių turtas, nupirktas iš varžytinių, dažniausiai turi žemesnę kainą nei tuo metu yra rinkoje. Tai projekto vystytojams, statytojams leidžia daugiau lėšų skirti kokybiškai objekto statybai.
Vienas iš šiuo metu Vilniuje įgyvendinamų projektų, kuris baigiamas statyti nusipirkus turtą iš kažkada bankrutavusios įmonės, yra Pilaitėje įgyvendinamas „Rusnės kvartalo“ projektas. Kvartalą sudarys trys daugiaaukščiai namai, iš jų vienas jau baigiamas statyti.
„Dėl pakankamai žemos pradinės objekto kainos statytojai pirkėjams turi galimybę butus parduoti pigiau. Daugelis pradėtų ir nebaigtų gyvenamųjų namų statybų buvo pradėta per pakilimą, kai reali žemės ir statybų kaina buvo gerokai per aukšta“, – pasakojo įmonės „Namila“ direktorius Andrius Guzaitis.
Svarbus bankų požiūris
„Įvertindami realią situaciją statytojai mažina savo apetitą. Daugelis supranta, kad kur kas geriau pabaigti statybas nesiekiant maksimalių rezultatų, bet realistiškai įvertinant, kiek ir už kiek galės tai parduoti.
Aritmetika paprasta – pastatyti penkiasdešimties butų namą kur kas pigiau nei dvigubai didesnį. Mažesnis namas reiškia mažesnes investicijas, mažesnes paskolas ir didesnę tikimybę greičiau parduoti visus butus“, – sakė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, šiuo metu rinkoje yra nemažai palankių prielaidų užbaigti nebaigtos statybos daugiaaukščius pastatus.
„Dauguma projektų pradėti gerose miesto vietose, auga nekilnojamojo turto paklausa, po truputį atsigauna finansavimas, todėl galima tikėtis, kad po truputį jie visi bus sutvarkyti. Svarbiausia sąlyga – finansavimas.
Didelė dalis tokių projektų, bankrutavus juos plėtojusioms įmonėms, atiteko bankams, kuriems neretai būna nuostolinga išlaikyti tokius objektus.
Atsižvelgus į visas aplinkybes galima tikėtis, kad netrukus sutvarkyta bus ir daugiau „vaiduoklių“. Žinoma, prieš atnaujinant statybas būtinas ir konstrukcijų auditas“, – sako LNTPA vadovas.
Bankai atsikrato naštos
Nors verslininkai sėkmingai perima kažkada bankrutavusius nekilnojamojo turto objektus ir juos užbaigia, pirkėjai gana atsargiai žiūri į tokius projektus.
Anot Šiaulių banko atstovų, pirkti įkeistus butus nėra rizikinga, jei prieš pirkdami patikrinsite visą informaciją apie statytoją ir jo praeitį. Didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti į statytojo kreditingumą, mokumą, atsižvelgti į prieš tai įgyvendintus projektus, gauti informacijos iš subrangovų bei gyventojų, jau įsigijusių būstą iš šio statytojo.
Didelis privalumas, jei nekilnojamojo turto statytojas yra gavęs visą banko finansavimą ir gali pateikti tai patvirtinantį raštą. „Šiandien bankai daug atsakingiau skiria finansavimą ir bendradarbiauja tik su atsakingais ir gerą įvaizdį turinčiais statytojais.
Nuo statybų pradžios iki objekto užbaigimo ir realizavimo, t. y. kol objekte bus parduoti butai, bankai finansuoja tik patikimus statytojus, prieš tai atsižvelgdami į daugelį kriterijų.
Potencialiems pirkėjams vertėtų paprašyti statytojų, kad jie pateiktų atitinkamą dokumentą (tai gali būti ir banko pažyma), patvirtinantį faktą, kad statytojas turi pakankamą banko finansavimą darbams objekte atlikti.
Bankai gali išduoti raštą, patvirtinantį apie statytojui suteiktą finansavimą“, – sakė Šiaulių banko Administracijos vadovo pavaduotoja Daiva Kiburienė.
Anot jos, būtina atkreipti dėmesį, ar preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse yra sąlygų, kurios apsaugo būsimą pirkėją nuo statytojo bankroto.
Patartina numatyti sąlygą, kad mokestį už butą pirkėjas gali deponuoti, t. y. pinigus gali mokėti į banko depozitinę sąskaitą arba į notaro atitinkamą sąskaitą.
Tokiu būdu pirkėjo lėšos apsaugomos iki tol, kol objektas bus visiškai pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti. Tuo atveju, jei statytojas neįvykdo savo įsipareigojimų, deponuotos lėšos sugrįžta pirkėjui.
