Neliko 9000 gyventojų
Statistika negailestinga – penktas pagal dydį Lietuvos miestas Panevėžys per porą metų neteko apie 9 tūkst. gyventojų. Dabar jame priskaičiuojama beveik 99 tūkst. panevėžiečių.
Nors pasigirdo spėlionių, kad nė šimto tūkstančių gyventojų nebeturintis Panevėžys neteko didmiesčio statuso ir priskirtinas prie mažesnių miestų, tokių kaip Alytus ir Marijampolė, neseniai Panevėžio miesto savivaldybė išplatino tai paneigiančią oficialią informaciją.
Savivaldybės atstovų teigimu, mieste gyvenamąją vietą oficialiai yra deklaravę 107 tūkst. žmonių. Negana to, 2012 metų gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą, kuriame Panevėžio miesto statusas nepakito - jis išliko R kategorijos metropoliniu centru. Toks Vyriausybės nutarimas turėtų galioti 20 metų.
„Net ir liūdna statistika, kad visoje šalyje, taigi ir mūsų mieste, sumažėjo gyventojų, dar nereiškia, kad nebesame didmiestis. Kaip buvome, taip ir likome penktasis pagal dydį Lietuvos miestas, - sakė Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius.
Vizijose – dipolis su Šiauliais
Vis dėl to Panevėžio miesto valdžia imasi šiokių tokių žygių Panevėžio, kaip metropolio, statusui išsaugoti. Viena iš plėtros galimybių – dvimiestis su Šiauliais.
Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu bendrovė „Lyderio grupė“ parengė miesto metropolinės įtakos zonos studiją. Tai viena iš šiuo metu rengiamo Panevėžio plėtros 2014-2020 m. strateginio plano dalių.
Studija siekta išanalizuoti svarbiausias Panevėžio, kaip metropolinio centro, įtakos sritis Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskričių kontekste, numatyti prielaidas išnaudoti miesto konkurencinius pranašumus sėkmingai plėtrai, galimybes konkuruoti Lietuvoje ir būti stipriu partneriu kaimyniniams regionams.
Apibendrindami Panevėžio ir Šiaulių metropolių analizę studijos rengėjai padarė išvadą, kad siekdami didesnės plėtros ir įtakos abu miestai turi atgaivinti dipolio idėją.
Įtaką jaučia ir kaimynai
„Tam būtų panaudotos abiejų miestų stipriosios pusės. Tarkime, Panevėžio stiprybė – itin reikšminga „Via Baltica“ automagistralė, daugiau tiesioginių užsienio investicijų, daugiau įmonių linkusios diegti inovacijas, didesnė darbo vietų pasiūla.
Šiaulių pranašumai – geresnė demografinė situacija, Zoknių oro uostas, aukštojo mokslo potencialas. Būtent bendra veikla ir siekiai įvairiose srityse (logistikos, geležinkelio transporto, investicijų, darbo jėgos mobilumo ir kt.) abiem miestams padėtų tapti dominuojančiu metropoliniu centru šalies šiaurinėje dalyje“, – įsitikinusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Pasak rengėjų, šiuo metu Panevėžio metropolinei zonai priskiriamas Panevėžio miestas ir rajonas. Tačiau miesto įtaka jaučiama ir aplinkiniuose Pakruojo, Kupiškio, Pasvalio rajonuose (iš dalies - Anykščiuose ir Radviliškyje). Priežastis – Panevėžyje didesnė paslaugų, prekių, pramogų, darbo pasiūla.
Manoma, didmiesčio įtaka jaučiama apie 50 km spinduliu, o stipriausia – 15 km spinduliu, kur esančias gyvenvietes galima laikyti priemiesčiais. Bendras metropolinės zonos plotas – 4200 kv. km, kur gyvena 242 tūkst. gyventojų.
Stiprinant Panevėžio, kaip metropolinio centro, potencialą siūloma labiau bendradarbiauti su gretimomis savivaldybėmis. Galimos sritys – darbo rinka, investicijų pritraukimas, tarptautinis ir vietinis susisiekimas ir transporto sistemos, inžinerinė infrastruktūra, mokslas ir moksliniai tyrimai, kultūra, turizmas.
Kreipėsi į ministeriją
Pasak Panevėžio savivaldybės atstovų, 100 tūkstančių miesto gyventojų skaičius svarbus kitais aspektais – tai turi įtakos nustatant savivaldybių ir jų įstaigų priskyrimą konkrečiai grupei bei mieste renkamų Savivaldybės tarybos narių skaičių. Dabar Panevėžys priklauso III grupei.
Statistikos departamentui patikslinus gyventojų surašymo duomenis, 2012 metų pradžioje mieste gyveno 98 612 gyventojų. Gyventojų registro duomenys kitokie – Panevėžyje gyvenamąją vietą deklaravo 107 218 žmonių. Miesto Tarybą irgi renka būtent čia deklaravusieji gyvenamąją vietą.
Todėl Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), prašydama suvienodinti gyventojų skaičiaus termino vartojimą visuose šalies teisės aktuose.
Iš VRM gautame atsakyme, pasirašytame Vidaus reikalų viceministro Sigito Šiupšinsko, pripažinta: teisės aktai nereglamentuoja termino, nuo kurio, pasikeitus gyventojų skaičiui, turėtų būti keičiamas savivaldybės ir jos institucijų priskyrimas atitinkamai kuriai nors miestų grupei.
Tačiau kartu pabrėžta, kad Tarybos nariai renkami 4 metų kadencijai. Todėl, pasak VRM, būtent šiam laikotarpiui atitinkamai grupei galėtų būti priskiriamos savivaldybės ir jų įstaigos pagal savivaldybių tarybų rinkimų metu Statistikos departamento paskelbtą informaciją apie gyventojų skaičių mieste.
Problema – protų nutekėjimas
Tarp siūlymų pačiam miestui – protų nutekėjimo problemos sprendimas. Studijos rengėjai išanalizavo, kad Panevėžyje veikiančios aukštojo mokslo įstaigos (KTU Panevėžio institutas, VGTU nepertraukiamo mokymo centro filialas, Kolegija) sukaupusios nemažą mokslinį ir pedagoginį potencialą, rengia inžinerinį, techninį išsilavinimą turinčius specialistus.
Tačiau įstaigų siūlomas išsilavinimas nemotyvuoja likti gimtajame mieste arba atvykti čia studijuoti. Pagrindinė aukštųjų mokyklų problema – neišskirtinumas, trūksta perspektyvų mieste panaudoti įgytą išsilavinimą.
Tad siūloma ieškoti inovatyvių studijų profilių (pavyzdžiui, institutui plėtoti robotiką), daugiau bendradarbiauti su mieste veikiančiomis įmonėmis, kad būtų tinkamai subalansuota darbo rinkos paklausa ir pasiūla. Studijos rengėjų nuomone, dėmesio taip pat turi būti skiriama komunikacinių, informacinių technologijų diegimui bei kt.
Plėtros planui – virš 300 tūkst. litų
Panevėžio metropolinės įtakos zonos studija – ketvirtoji, rengiant 2014-2020 m. miesto strateginės plėtros planą. Šiuo metu baigtos 3 studijos - švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos, viešojo keleivinio transporto infrastruktūros plėtros, kultūros plėtros.
Sutaupius lėšų per viešuosius pirkimus, pradėtos rengti dar 2 galimybių studijos – miesto viešųjų erdvių patrauklumo panaudojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo, plėtros ir aplinkos apsaugos.
Miesto plėtros strateginiam planui parengti (su 6 studijomis) skirta daugiau kaip 278,5 tūkst.Lt Europos sąjungos parama. Bendra projekto vertė – per 327,7 tūkst. Lt.
