Kauno verslininko, valdančio vieną vietos prekybos tinklų, namas naujajame kvartale iš gatvės pusės labiau primena ilgą baltą sieną. Namas nuo pašalinių akių ir triukšmo atitveria privačią erdvę – kiemą, kurį nuo šalia tekančios Neries skiria tik medžiais apaugęs skardis.
Į šį kiemą išeina beveik visi namo langai ir, žinoma, terasa. O į gatvės pusę, kur jau kaimynystėje statomas namas, išlenda tik nedidelis erkeris – juk reikia žinoti, kas atkeliaus čia – ir stiklinės durys.
Ąžuolai ir upė sukuria vertę
„Tokią namo formą padiktavo tai, kad jis yra kraštiniame ir gana erdviame sklype, be to, akivaizdu, kad čia dar vyks statybos, o šeima planavo apsigyventi čia iškart, tad jai reikia ramybės”, – paaiškino architektas Gintautas Natkevičius.
Tuščias sklypas iš pradžių kūrėjui nepaliko įspūdžio, jis buvo apaugęs piktžolėmis ir krūmynais – toks vaizdas neglostė akies. Tačiau vėliau, gerokai apgenėjus menkaverčius augalus, atsivėrė trys ąžuolai, o pro medžius tolumoje šmėkštelėjo upė.
Neįprastas vienaaukštis
Pastaruoju metu nuosavų namų kvartaluose dominuoja dviejų aukštų namai, tačiau vieno aukšto „brūkšnys” – gana neįprastas kūrinys.
Žinomo verslininko namo formose galima įžvelgti Kauno tarpukario architektūros citatų, šnabždančių, kad esame šalia antrojo pagal dydį Lietuvos miesto. O visą namo stačiakampį supa betoninis stogas suapvalintais kampais. Jo formas sutemus paryškina namo sienomis švelniai slystantis naktinis apšvietimas.
Vidiniame kieme tiesią namo sieną sudrumsčia kone apvali iškyša, kurioje įrengtas šeimininkų SPA.
„Žmogaus akiai vis dar priimtinas standartas – du aukštai. Užsakovui turėjome pateikti argumentus, kodėl siūlome tik vieno aukšto namą.
Pirmiausia toks namas patogesnis – nereikia niekur lipti. Be to, jis paslaptingesnis ir tai didesnis iššūkis jo kūrėjams.
Dviejų aukštų namas banalus. Ką gi čia nauja sugalvosi – gyvenamoji zona pirmajame aukšte, miegamieji – antrajame”, – paaiškino G. Natkevičius.
Šio pastarojo jo sukurto namo visos erdvės sukasi aplink svetainę – viename namo gale yra vaikų karalystė, atskirta gana masyviomis garso nepraleidžiančiomis durimis, kitame – tėvų erdvė su miegamuoju, darbo kambariu, nedideliu SPA ir ūkinėmis patalpomis.
Interjere – kontrastai
Pilki, rusvi, monochrominiai spalvų tonai dominuoja daugelyje G. Natkevičiaus projektų. Tačiau pilka spalva jam kaip tik suteikia gyvybės, tada kur kas daugiau vaidmens interjere įgyja žalia veja už didžiulių langų, kiekviena ryškesnė detalė – paveikslas ar vaza.
Šių namų svetainėje svarbiausiu akcentu tapo židinys tarsi ateivio akis, nusileidusi iš lubų.
Įdomu tai, kad vonioje atsistojęs prie praustuvės valytis dantų žiūri ne į veidrodį, o pro langą. Veidrodis yra, tačiau jis stovi šalia praustuvės.
Vienaaukščio interjeras pažeria kontrastų – neįprasta prabangiame name matyti laminuotomis dailylentėmis išklotas grindis, tačiau sienas dengia natūralaus lino audinio tapetai. Virtuvės stalviršis pagamintas iš nerūdijančiojo plieno, o mozaikinėmis plieno plytelėmis išklotas visas SPA.
„Tai tarsi roko grupė, kuriai pritaria simfoninis orkestras. Pavyzdžiui, jeigu interjeras būtų vien jaukus – tik šiltos spalvos, vienodos faktūros, tai gali varginti, nes žmogaus nuotaikos keičiasi. Viena dieną nori vienokios aplinkos, kitą dieną – kitokios.
Kaip nuotaiką galima sukurti apšvietimu, taip galima ir kitomis detalėmis”, – paaiškino G. Natkevičius.
Reikliam užsakovui įtiko ne visi
Kai lankėmės šiame name, jo terasa buvo išardyta. Pasak architekto, gal jau antrą kartą, nes užsakovui neįtiko darbų kokybė, todėl jis liepė kompanijai terasą susirinkti ir išsivežti.
Kūrėjas neprisimena, kad būtų turėjęs tokį reiklų užsakovą. Verslininkas reiklus ir darbininkams, ir architektams, labai pedantiškas, bet nebijojo savo naujajame name išmėginti netradicinių sprendimų. Su tokiais žmonėmis architektams nelengva dirbti, bet įdomu.