4 mln. litų bauda neprivertė statytojų atsisakyti savo idėjų

Beveik 4 milijonai litų. Tokią sumą vien baudoms skirs bendrovė, statysianti Vilniuje šiuolaikiškiausią Baltijos šalyse verslo centrą. Ji neketina įrengti tiek automobilių stovėjimo aikštelių, kiek reikalauja Statybos techninių reikalavimų (STR) reglamentas.

Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras Šiuparys ( „Vartai“)

Jan 21, 2013, 12:44 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 2:27 PM

Investuotojai stebisi, kad Lietuvoje dar aklai paklūstama senoms statybų normoms ir nusisukama nuo visame pasaulyje populiarėjančių šiuolaikiškiausių sprendimų.

Nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje dar nėra nė vieno statinio, kuris būtų įvertintas pagal poveikio aplinkai vertinimo ir pastatų reitingavimo sistemą BREEAM. Nuo 1990 m. pasaulyje jau reitinguota per 200 tūkstančių pastatų.

Pirmą tokį projektą netrukus pradės įgyvendinti bendrovė „Schage Real Estate” – ji sostinės Konstitucijos prospekte statys verslo centrą „Quadrum”.

Dešiniajame Neries krante iškilsiančio 260 mln. litų vertės komplekso statytojai susidūrė su netikėta kliūtimi – Lietuvoje galiojančios įstatymų normos nesuderinamos su naujausiomis viso pasaulio tendencijomis.

„Verčiau mokėsime baudas, bet mums idėja svarbiau”, – „Lietuvos rytui” sakė bendrovės „Schage Real Estate” generalinis direktorius Kjetilas T. Hanssenas, užsispyręs nerengti tiek vietų automobiliams, kiek reikalauja įstatymas.

Kliūtis – galiojančios normos

Vietoj pernai nugriauto apleisto pastato iškilsiantis 70 tūkstančių kvadratinių metrų ploto verslo centro kompleksas, kurį sudaro trys 17, 12 ir 9 aukštų pastatai, suplanuotas su trijų aukštų požemine aikštele. Joje numatyta 700 vietų automobiliams.

Statybos techninių reikalavimų reglamentas numato, kad statomuose biuruose ir administracinės paskirties pastatuose 25 kvadratiniams metrams ploto būtina įrengti mažiausiai vieną automobilių stovėjimo vietą. Todėl „Quadrum” kompleksui reikėtų 950 vietų automobiliams.

„Manau, kad šis reikalavimas – atgyvena, nes visame pasaulyje stengiamasi mažinti vietų automobiliams statyti. Ypač tai aktualu senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje”, – sakė K.T. Hanssenas.

Verslininkas pažymėjo, jog pagal BREEAM sistemą aukštesniu balu vertina tai, kad šalia naujai iškilusių pastatų įrengiama kuo mažiau automobilių statymo vietų. Taip žmonės yra skatinami į darbą važiuoti viešuoju transportu, dviračiu, o ne asmeniniu ar darbovietės automobiliu.

Įžvelgė bandymą gudrauti

Aplinkos ministerijos vadovas Valentinas Mazuronis pripažino, kad daug STR įtvirtintų normų yra taisytinos: „Pavyzdžiui, man abejonių kelia reikalavimas, kad automobilių aikštelė būtų ne arčiau kaip 15 metrų iki pastato.

Juk dabar ir mašinomis važinėjame kitokiomis, ir namų langai tapo sandaresni, bet atstumą reglamentuojanti norma nepakito.”

Vis dėlto architekto diplomą turintis politikas suabejojo, ar visuomenei būtų naudinga, jei sostinėje iškilsiantis verslo centras turėtų mažiau vietų automobiliams.

V. Mazuronio manymu, tikslinga sudaryti tokias sąlygas, kad miesto centre natūraliai mažėtų automobilių. Tačiau politikas beveik neabejojo, kad jei verslo centro darbuotojai ir klientai neturės ten vietos pasistatyti savo automobilius, tuomet užtvindys greta esančių pastatų automobilių stovėjimo aikšteles.

„Vienas šiuolaikiškiausias pastatas nepadarys žmonių sąmoningesnių ir neduos tokios naudos, apie kurią kalba investuotojai. Štai jei toks būtų statomas visas kvartalas – tada gal ir būtų galima tikėtis rezultato.

O dabar lygiai tas pat kaip tikėtis, kad vienoje lysvėje trąšomis nepabarstytas augalas užaugs ekologiškas”, – palygino ministras.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas stebisi „Schange Real Estate” pozicija. „Juk savaime suprantama, kad pirmiausia reikia laikytis šalies įstatymų, o ne juos laužyti”, – nukirto G. Blažiūnas.

Maža to, jis mano, kad į verslo centrą investuojanti įmonė bando sutaupyti neįrengdama tiek automobilių statymo vietų, kiek numato STR normos: „Šioje sostinės vietoje įrengti kelių aukštų požeminę aikštelę labai problemiška dėl gruntinio vandens lygio. Todėl sumokėti 15 tūkstančių litų baudą už neįrengtą vietą – gerokai pigesnė išeitis.”

Ragino pažvelgti į Europą

K.T.Hanssenas stebisi sustabarėjusiu politikų ir valdininkų požiūriu į naujoves: „Visoje Europoje populiaru statyti tvarius kompleksus, kuriuose vietų automobiliams statyti įrengiama minimaliai.”

Verslininkas pažymėjo, kad tokia politika diegiamas įprotis naudotis viešuoju transportu arba važinėti į darbą dviračiais.

Pavyzdžiui, Oslo senamiestyje statomo administracinio pastato 1000 kvadratinių metrų pakanka įrengti vos 1,6 vietos, o centrinėje miesto dalyje – 2–7 vietas automobiliams.

„Briuselio verslo centruose „Atlantis Bridge” ir „Atlantis Access” vietų automobiliams yra penkis kartus mažiau nei darbuotojų.

Osle ir Londone žinau ne vietą pastatą, kuris apskritai neturi nė vienos vietos”, – pavyzdžių pažėrė ir pasidairyti po Europos didmiesčius ragino bendrovės „Schage Real Estate” vadovas.

Žada mokėti baudas

K.T. Hanssenas pažymėjo, kad tai nėra bandymas sutaupyti dangstantis darnios plėtros sertifikavimo sistema BREEAM: „Mūsų tikslas – gauti kuo aukštesnį įvertinimą, kuris ateityje įgaus dar didesnę vertę. Manau, tada bus įvertintas ir mūsų darbas.”

Jei būtų statomas gyvenamųjų namų kompleksas, projekto plėtotojai galėtų suprojektuoti ir įrengti stovėjimo aikšteles kur nors netoliese. Pasirinkti tokios išeities statant verslo centrą neleidžia Lietuvos įstatymai, todėl projektą įgyvendinančiai bendrovei liko viena išeitis – mokėti baudas savivaldybei.

Neįrengus tiek vietų automobiliams, kiek reikalauja STR normos, projektą įgyvendinanti bendrovė privalo sumokėti po 15 tūkst. litų už kiekvieną neįrengtą vietą. Tad jai už užsispyrimą teks pakloti apie 3,75 milijono litų.

Vertina pagal 9 kategorijas

Tarptautinis pastatų poveikio aplinkai vertinimo ir klasifikacijos standartas BREEAM apima pastatų konstrukcijų tvarumą, poveikį sveikatai, energijos taupymą, vandens kokybę, medžiagų, atliekų ir žemės panaudojimą.

Biurų, mažmeninės prekybos ir pramonės pastatams skirtas BREEAM standartas pirmąkart pristatytas 1990 m. Iki šiol pagal jį įvertinta per 200 tūkstančių pastatų, apie milijoną projektų laukia įvertinimo.

Kiekvienas projektas įvertinamas pagal 9 kategorijas: vadybą, sveikatą ir gerovę, energijos sunaudojimą, transporto naudojimą, ekonomišką vandens naudojimą, naudotas medžiagas, atliekų tvarkymą ir perdirbimą, žemės panaudojimą ir ekologiją bei taršą.

Aukščiausias įvertinimas – 5 žvaigždutės (nepriekaištingas) – skiriamas projektui, kuris atitinka ne mažiau kaip 85 proc. BREEAM standarto reikalavimų.

4 žvaigždutės (puikiai) skiriamos, kai projektas atitinka 70 proc., 3 žvaigždutės (labai gerai) – kai atitinka 55 proc., 2 žvaigždutės (gerai) – kai atitinka 45 proc., 1 žvaigždutė (patenkinamai) – kai atitinka 30 proc. šio standarto.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.