Lenkų „Magnolios“ fabriko gaminiai, kurie aplinkkeliu, - iš Latvijos pateko ir į „Rimi“ prekybos tinklą Lietuvoje nėra vieninteliai, pagaminti iš graužikų nuodais užteršto pieno miltų.
Kas per pastaruosius porą mėnesių suvalgė saldumynus dar šešių Lenkijos gamintojų, prisipirkusių užnuodytos žaliavos, vis dar neaišku.
Tačiau lenkiški saldumynai – tik krislas nesaugių maisto produktų jūroje. Verslininkai iš užsienio gabena bet ką, bandydami prasprūsti pro rinkos prievaizdus.
- Kodėl iš Lenkijos, kur maisto produktų gamintojai apdovanoti nedideliais - vos 5 proc. siekiančiais pridėtinės vertės mokesčiais, ne tik patys nuodijasi, bet ir po Europą skleidžia sveikatai pavojingus produktus? - paklausiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus.
- Europos Sąjungos šalys yra pasirašiusios laisvo prekių judėjimo sutartį. Negalime imti ir apriboti prekybos su kuria nors ES šalimi.
Tačiau gerai žinau, kad Lenkijoje netrūksta problemų, susijusių su maisto kokybe ir sauga. Nes maisto kontrolė joje sutelkta ne vienose rankose, kaip kad pas mus ir kitose ES šalyse. Joje yra nuo seno užsilikę dvi kontrolės sistemos.
Ir jos abi – neveiksmingos.
Tie keturi pernykščiai skandalai - techninė druska mėsos gaminiuose, supuvusių kiaušinių milteliai - kepiniuose, mikotoksinai (tai nuodai, kurie atsiranda iš pelėsinių grybelių) - riešutuose ir dabartinis saldumynų skandalas liudija, kad savo maisto rinką kaimynai prižiūri prastai.
Maža to, net neinformuoja apie tai, kas nutinka. Pavyzdžiui, žinios apie riešutuose aptiktus mikotoksinus iš Lenkijos sulaukėme praėjus net aštuoniems mėnesiams po skandalo. Kur jie per tą laiką dingo? Kas juos suvalgė? Taip ir liko neaišku.
Pyks ar nepyks mūsų kolegos Lenkijoje, vis dėlto įvertinę padidintą riziką, tam tikras lenkiškas prekes stebėsime atidžiau.
- Kokios tai prekės?
- Riešutai, prieskoniai, mėsos gaminiai. Pastarųjų didžiuoju importo keliu atvežama santykinai nedaug. Tačiau juk žmonės šeimomis plūsta į Lenkiją, ir jų prisipirkę, parduoda kitiems.
Bet draudimais nieko neįmanoma pakeisti. Reikėtų mūsų žmonėms suteikti kuo daugiau švietėjiškų žinių. Kad jie mokėtų pasirinkti ir „valgytų prekę lietuvišką“. Garantuojame, kad jos - saugios.
- Ne tik iš Lenkijos atsirita su maistu susijusių skandalų bangos. Juk į Lietuvą tonomis gabenama saldumynų su genetiškai modifikuota soja iš Kinijos, Turkijos, Ukrainos.
Iš Azijos šalių nesibodima atgabenti net saldainių su draudžiamais naudoti maisto priedais. Ar verslininkams mūsų šalis - lyg konteineris maisto atliekoms?
- Ką tik gavau žinią, kad vienas verslininkas bandė į Lietuvą įvežti du vilkikus šaldytų braškių, užkrėstų noro virusu. Jį braškėse aptiko mūsų tarnybos laboratorija. Pernai rudenį šis virusas Vokietijoje susargdino 10 tūkst. vaikų.
Visa laimė, kad mūsų specialistai nepažiūrėjo pro pirštus: įvertino riziką, ir paėmė braškių tyrimams.
O juk ES dokumentai įpareigoja tikrinti, atrankos būdu, vos 5 proc. visų po ES judančių prekių.
- Ar išties prekeiviai nemokamai surenka šlamštą, ir gabena jį į Lietuvą, kad čia parduotų, ir dar - nepigiai?
- Liūdna, bet kai ringe susitinka pinigai ir sąžinė, pastaroji dažniausiai pralaimi.
Vargu, ar tie verslininkai, kurie kala pinigus, kenkdami žmonių sveikatai, yra laimingi.
Kita vertus, mūsų vartotojai juk patys perka nesąmoningas prekes. Man pačiam nė ranka nekyla pirkti prekių, atgabentų iš tų šalių, kurios garsėja prastos kokybės maisto produktais.
Būtina šviesti žmones. Sveikatos apsaugos ministrui žadu siūlyti, kad mokyklose atsirastų sveikos mitybos pamokų.
- Džiovinti vaisiai, riešutai mitybiniu požiūriu - naudingi. Tačiau vos prarijus, jie netrunka sukelti pilve „uragano“. O juk netrūksta gandų, kad pistacijų net negalima dėti į burną, nes jos - viena chemija.
- Pagal Europos Komisijos reglamentą, pakankama patikrinti tik 5 proc. prekių, į ES įvežamų iš trečiųjų šalių. Bet karti mūsų patirtis verčia patikrinti jų daug daugiau.
Pakanka vieną kartą aptikti taršos, ir po to tikriname dešimtį siuntų paeiliui, kol įsitikiname, kad jos – saugios.
Yra ir toks vadinamasis „jautrių produktų“ sąrašas, kuriame gausiausia - riešutų. Importuojant tokius produktus, tikrinama kiekviena siunta.
- Baimės akys - didelės: lenkiškų saldumynų parduotuvėse gausu, bet vieni prekybos centrai lentynose iškabintose etiketėse nurodo kilmės šalį, kiti - ne. Ar tai nėra privalu?
- Pagal reikalavimus, užtenka nurodyti, kad prekė pagaminta ES šalyje. Nors tokia tvarka ir man - ne prie širdies. Kuo daugiau tikslios informacijos vartotojams, tuo geriau.
Juk ir rumuniškas vynas nuo prancūziško skiriasi, nors kilmės vieta - ta pati: ES.
- Parduotuvių lentynose atsiduria ir didžiulės dėžės pigių sausainių, - lenkiškų, latviškų, lietuviškų. Ar nekirba smalsumas patikrinti ir jų kokybės?
- Šią savaitę pasirašiau griežtoką raštą prekybininkų asociacijai „Dėl prekybos nefasuotais produktais“. Per Kalėdas, Naujųjų metų šventes į tokią prekybą žvelgėme atlaidžiau, - inspektoriai niekam nenorėjo gadinti šventinės nuotaikos.
Tačiau prekybininkai į atviras dėžes pradėjo krauti ne tik saldainius ar vaisius, bet ir sausiainius, bandeles. Tai – tragedija. Jei kitą savaitę rasime taip prekiaujant, bausime.
Juk prekes pirkėjai čiupinėja rankomis. Tai – nehigieniška. Maža to, juk peršalimo ligų laikas, ir žmonės čiaudi, kosti, ir užkratas nugula maisto produktus.
Žinoma, Europoje yra mažų kepyklėlių, kur žmonės, stebint savininkui, gali patys pasirinkti bandelių. Bet didžiuliuose prekybos centruose taip prekiauti kepiniais negalima.
x x x
Pernai buvo užkirstas kelias šimtams tonų nesaugių produktų: į šalį neleista įvežti kon 43 t gyvūninių ir per 175 t negyvūninių maisto produktų bei 58 t pašarų. Daugiausia tai buvo rugiai (67 t), razinos (40 t), riešutai (37 t), žuvis ir jos gaminiai (43 t), įvairi arbata bei maisto priedai (286 kg).
Per 2012 metus į Lietuvą, nustačius per didelius pesticidų likučius, nepateko apie 20 t razinų iš Kinijos ir 9 t granatų - iš Turkijos.
Produktuose aptikus parazitų, į rinką neleista tiekti 18 t sairos konservų iš Rusijos.
Aptikus patogeninių (ligas sukeliančių) mikroorganizmų (Salmonella Rissen, Salmonella spp., Salmonella typhimurium, Listeria monocytogenes), buvo uždrausta įvežti kone 19 t sezamo sėklų iš Indijos bei 58 t pašarinių saulėgrąžų išspaudų iš Rusijos.
2012 m. daugiausia skubių pranešimų buvo gauta apie nesaugius maisto produktus, pagamintus Kinijoje, Turkijoje, Indijoje, Tailande, JAV, Ispanijoje ir Lenkijoje.
