Sutaupyti vasaros atostogoms gali visi

Iki vasaros atostogų – trys keturi mėnesiai. Kaip joms sutaupyti, jei iki šiol niekaip nepavykdavo atidėti? Šeimos finansų specialistės pataria, kaip dar suspėti sukaupti kad ir kuklų atostogų biudžetą, o patyrę keliautojai – kaip susiplanuoti nebrangias pramogas. Pavyzdžiui, už 200 litų.

Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė („Vartai")

2013-02-17 21:15, atnaujinta 2018-03-11 17:02

Žinoma, kol nesibaigė šildymo sezonas, reikšmingesnę sumą atidėti nelengva. Tačiau į stalčių padėti po 50 litų kas mėnesį dažnam įmanoma. Be to, derėtų nepamiršti, kad iki vasaros į taupyklę galės įkristi ir grąžinama pajamų mokesčio permoka. Be to, atostogauti galima ir rudenį, tad laiko dar yra.

Patyręs keliauninkas Džeraldas Kauneckas tikras, kad įdomias atostogas tiek Lietuvoje, tiek peržengiant jos sienas galima susiplanuoti ir už 200–1000 litų.

Taupyti niekada ne per vėlu

Ar ne per vėlu susigriebti dabar, likus keliems mėnesiams iki populiariausio atostogų meto?

„Kuo anksčiau pagalvoji apie atostogas, tuo geriau. Tuomet būna daugiau laiko pasirengti, išsirinkti geriausią variantą, atitinkantį ir mūsų norus, ir galimybes. Taip pat daugiau variantų ir galimybių juos gauti už mažesnę kainą.

Galbūt kokiai nors egzotiškai kelionei jau ir vėloka pradėti kaupti pinigus, tačiau tipiniam atostogautojui, manau, dar ne per vėlu. Ir dar tikrai įmanoma pasinaudoti laiko suteikiamomis progomis”, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Ji patarė nuspręsti, kokių atostogų norime, kiek jos gali kainuoti, sudaryti planą, kaip gauti reikiamą pinigų sumą.

„Galima periodiškai taupyti, šiam tikslui skirti grąžinamą pajamų mokesčio permoką, apsvarstyti galimybę trūkstamą sumą pasiskolinti, dar svarbiau – įvertinti tokios skolos grąžinimo galimybes, ar, tarkim, pavyks grąžinti skolą iki kito šildymo sezono.

Galimas ir kitas būdas – taupyti po kiek išeina arba iš viso netaupyti, o atėjus atostogų metui žiūrėti, kaip už turimas lėšas galima paatostogauti”, – kalbėjo šeimos finansų ekspertė.

Jos manymu, pirmas būdas veiksmingesnis – tuomet atostogoms būna geriau finansiškai pasiruošta, be to, pavyksta išlaidas paskirstyti per kelis mėnesius, tarkim, už apgyvendinimą ar kelionės bilietus sumokėti iš anksto, prieš pat atostogas telieka nusipirkti būtinų drabužių ir pasirūpinti išlaidomis pačių atostogų metu.

„Tuomet išlaidos nėra taip skaudžiai pajuntamos, kaip tuo atveju, kai visą sumą reikia sumokėti vienu kartu.

Tačiau pažįstu nemažai žmonių, besirenkančių antrąjį būdą. Jie sako, kad taip spontaniškiau, įdomiau, o kartais pavyksta pagriebti ir tikrų paskutinės minutės perlų.

Tokie žmonės dažniausiai būna jaunesni, nesibaimina nepatogumų ir netikėtumų, paprastai vaikų neturi arba keliauja be jų”, – kalbėjo bankininkė.

J.Varanauskienė pabrėžė, kad atostogas vertėtų rinktis pagal išgales, kitaip tariant, atostogų planais negalima pateisinti skolų už šildymą. Bet kaip tai daryti, jei atrodo, kad atliekamų pinigų po visų išlaidų nebelieka? Ką tokiems žmonėms galėtų patarti šeimos finansų specialistė?

„Ką čia bepatarsi. Nebent tuo atveju, kai tik atrodo, kad nebelieka, o ne iš tiesų nebelieka, reikėtų susidėlioti prioritetus, ko norime labiau. Ir pagal tai skirstyti išlaidas”, – neslėpė J.Varanauskienė. Jaunesniems žmonėms ji siūlo pasidomėti „work and travel” („dirbk ir keliauk”) programomis užsienyje.

Pailsėti galima ir nemokamai

„Iki atostogų piko dar yra likę keli mėnesiai. Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis atostogausiančių poilsiui numato 500–1000 litų biudžetą.

Tokią sumą kaupiant vienam pusę metų, tenka atsidėti po 83–166 litus per mėnesį. Jei dviem – po 42–83 litus”, – nenuleisti rankų skatino „Swedbank” Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Apklausos duomenimis, 2012 metais neatostogauti ketino tik 10,6 proc. dirbančių žmonių. Net 67,6 proc. lietuvių ketino poilsiauti tėvynėje – soduose, prie jūros, sodybose.

„Jeigu išnagrinėjus savo biudžetą, prioritetus ir finansinius tikslus neatsiranda galimybės kiekvieną mėnesį atidėti vasaros atostogoms, verta pradėti planuoti atostogas pagal savo galimybes, pasidomėti įdomia neatrasta veikla Lietuvoje, kuriai nereikės papildomų išlaidų.

Gal verta susiplanuoti žygį dviračiu po apylinkes ar paplaukioti baidare nacionaliniame parke? Galimybių turėti nebrangias ar netgi nemokamas, bet įspūdingas atostogas ir pramogas yra tikrai labai daug. Svarbu prieš jas neužsimerkti, apgailestaujant dėl savo finansinės padėties”, – aiškino O.Bložienė.

Skolintis – bloga išeitis

Nors atostogoms galima ir pasiskolinti, abi šeimos finansų ekspertės į tai žiūri kiek kreivai.

Anot jų, artėjant vasarai vartojimo kreditų bendrovių paslaugų paklausa išauga pusantro karto kiekvieną mėnesį. „Skolinimasis atostogoms gana populiarus. Bendrovių teigimu, dažniausiai skolinamasi 2800 litų, kuriuos būsimi turistai grąžina per 12 mėnesių. Tai apytiksliai reiškia 252 litus per mėnesį. Tačiau grįžus iš atostogų reikia sukti galvą ne dėl būsimų darbų, o dėl palūkanų. Atostogauti vis dėlto siūlau pagal savo finansines galimybes. Nors pastarosios dažnai ir kertasi su norais, finansiniai įsipareigojimai, liekantys po atostogų, nėra pats geriausias prisiminimas apie atostogas”, – pabrėžė O.Bložienė.

Anot J.Varanauskienės, pasiskolinti – išeitis tiems, kurie, gerai apsvarstę savo galimybes, gali drąsiai pasakyti, kad bus pajėgūs tokį kreditą grąžinti.

„Vienas požymių, leidžiančių taip manyti, – tai, kad nereikia skolintis visos sumos, o tiktai dalį pinigų, reikalingų atostogoms. Vadinasi, yra santaupų ir yra galimybių taupyti arba mokėti paskolos įmokas”, – sakė ekspertė.

Ji priminė, kad šiam tikslui paimto kredito ir palūkanų įmokos neturėtų viršyti 10–20 proc. pajamų, o kredito grąžinimo laikotarpis neturėtų tęstis ilgiau negu iki kitų atostogų arba iki šildymo sezono, jei jo metu neliktų pinigų kredito įmokoms.

Anot banko darbuotojų, vasarą dažniau naudojamasi kredito kortelėmis – tai išeitis, jei pritrūktų pinigų atostogoms, tačiau ir šiais ištekliais nederėtų piktnaudžiauti.

Kuo anksčiau – tuo geriau

O kaip šeimos finansų ekspertės pačios tvarko atostogų biudžetą?

O.Bložienė atostogas su šeima planuoja likus metams iki jų, o kartais ir anksčiau.

„Atostogų planas visuomet yra dalis šeimos finansinių tikslų, iš anksto apsisprendus dėl būsimų atostogų kur kas paprasčiau planuoti kitas išlaidas ir aiškiai sau atsakyti į klausimą, kas yra svarbiau”, – sakė bankininkė.

Jai pritarė ir J.Varanauskienė: „Apie atostogas galvojame gerokai iš anksto – dažniausiai kelionės planą susidarome patys. Padeda draugų patarimai, domimės keliautojų forumais.

Kadangi atostogų poreikiai nėra labai ypatingi, didelių problemų nesusidaro – skolintis atostogoms neprireikia.”

J.Varanauskienė būsimų atostogų išlaidas susiskirsto į kelias dalis, kad vėliau jos neužgriūtų vienu metu.

Šeima iš anksto įsigyja kelionės bilietus, jei skris lėktuvu, sumoka už apgyvendinimą. Visuomet paiso kainų – renkasi tokią nakvynės vietą, kad galėtų patys ruošti valgį.

„O vaikai stovyklomis nesižavi, tad joms pinigų neišleidžiame”, – sakė bankininkė.

Pateikė naujovių

Linas Aldonis

Kelionių organizatoriaus „Novaturas” generalinis direktorius

„Planuoti atostogas niekuomet nėra per vėlu. Kuo anksčiau žmonės pradeda planuoti atostogas, tuo daugiau galimybių gauti geresnius kelionių pasiūlymus. Tirpstant laikui iki vasaros sezono, kelionių kainos ima kilti, o krypčių pasiūla – mažėti, nes didžioji jų dalis išperkama per išankstinį pardavimą.

Žmonės nebelaukia paskutinės minutės pasiūlymų ir savo keliones ima planuoti iš anksto, o likus 3 mėnesiams iki vasaros tikrai įmanoma įsigyti kelionę už patrauklią kainą. Ir delsti nederėtų, nes kainos greitai augs.

Tarp šios vasaros krypčių pasiūlėme dvi naujienas – Nicos (Prancūzija) ir Riminio (Italija) kurortus.

Nica yra antrasis Prancūzijos miestas pagal populiarumą po Paryžiaus, kasmet sulaukia gausaus turistų srauto iš šalies ir viso pasaulio.

Šią kryptį jau išmėgino ir lietuviai. Apsilankę Prancūzijos pietinėje dalyje – Provanse, vadinamojoje Žydrojoje pakrantėje, tautiečiai ten vėl sugrįžta. Tai paskatino ir mus įtraukti Nicą į „Novaturo” kelionių kryptis. Kita nauja kryptis – Riminis. Šis miestas, dar vadinamas Adrijos jūros perlu, garsėja įspūdingais smėlėtais paplūdimiais, pajūrio pramogomis ir subrandintu naminiu itališku vynu.

Kitas kurorto išskirtinumas – jo vieta. Nuo Riminio nesunkiai pasiekiama Piza, Roma, Venecija ir šalia esantis San Marinas.

Dėl to Riminį dažnai renkasi keliautojai, mėgstantys derinti poilsį paplūdimyje su pažintinėmis ekskursijomis po apylinkes.”

Pasiūlymai visiems

Kelionių agentūros „Megaturas” vadovė Daiva Morkūnienė keliautojus skirsto į tris tipus. Vieni pailsi tik geruose viešbučiuose. Kitiems pailsėti – reiškia pažinti kitą šalį, kultūrą, išmėginti kitokias klimato sąlygas.

Treti neplanuoja atostogų, tačiau susigundo vietoj kelionės į Palangą už panašią sumą išskristi svetur.

„Megaturas” turi ką pasiūlyti visiems.

Tarkim, dviem žmonėms savaitės atostogos su bendrove „Ryanair” Maljorkoje, Kipre, Kose, Maltoje, Barselonos regione Ispanijoje ar Sicilijoje gali atsieiti nuo 1300 litų. O automobilio nuoma parai kainuos apie 50 litų.

Šiomis kryptimis gali vykti ir tie, kurie ieško brangaus viešbučio su pramogomis, tiesa, toks poilsis šeimai, tarkim, Kose, atsieitų 4500 litų.

„Megaturas” siūlo ir išskirtinių kelionių: vasarą rengia išvykas į Islandiją ir į Rusiją prie Baikalo ežero. Islandijoje lietuvius lydi ten gyvenantis lietuvis gidas ir virėjas, ruošiantis vietos patiekalus. Į kainą įskaičiuotas ir jojimas, pasivažinėjimas keturračiais, mėgavimasis sauna ant Atlanto kranto.

„Kelionė prie Baikalo labiau mėgstama vyrų. Moterims, jei jos ne itin mėgsta žvejoti, nėra laukinės gamtos aistruolės, tokia išvyka nebus įspūdinga”, – apie viso labo 10-iai žmonių organizuojamą kelionę pasakojo D.Morkūnienė.

Tolimų kelionių mėgėjams patiks ir galimybė apsilankyti Kuboje, Dominikoje.

O rudenį D.Morkūnienė kviečia vykti į Madagaskarą – ten po pažintinės 9 dienų kelionės laukia 4 dienų lepus poilsis. Su šia šalimi lietuvius supažindina lietuvis kelionės vadovas.

Įsimenančios atostogos gali kainuoti vos 200 litų

Džeraldas Kauneckas

Patyręs keliautojas

„Dažnas pritariamai linkčioja galvą girdėdamas, kad reikia taupyti, atidėti tam tikrą dalį pinigų atostogoms, tačiau realiame gyvenime dažniausiai norai ir veiksmai pasuka skirtingais takeliais.

Norisi atitrūkti nuo miesto, darbo? Pigiausia bus pasiimti pripučiamąjį ar sudedamąjį laivelį (galima iš draugų pasiskolinti), nusibelsti traukiniu ar autobusu į norimo maršruto pradžią ir plaukti.

Atsižvelgdami į turimų atostogų trukmę – kad ir savaitė ar dvi, galite rinktis galybę maršrutų: Nemunu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos iki Kuršių marių (įspūdingos atodangos), Nerimi nuo sienos iki santakos su Nemunu.

Daug kas neįvertina Vilniaus grožio plaukiant upe, ypač kai miestas bunda, kraupiai, bet įstabiai atrodo Grigiškių fabriko apleisti pastatai, vėliau Kernavė, paukščių klegesio pilnos salos, kuriose galima apsistoti prieš Jonavą.

Galima ir toliau plaukti – Šventąja iš Gražutės regioninio parko, toliau vėl Nerimi, Nemunu, Venta iki Latvijos sienos, galima ir dar toliau – iki jūros. Tačiau plačiausio Europoje Kuldygos krioklio nereikėtų mėginti įveikti, pakaks apžiūrėti.

Galima plaukti mažesnėmis upėmis, o vėliau įplaukti į didesnes: tarkim, Ūla (Šalčia, Varėnė, Grūda, Visinčia)–Merkys–Nemunas, Verknė–Nemunas, Siesartis ar Širvinta–Šventoji, Babrungas–Minija ir taip toliau.

Maistas ruošiamas ant laužo, produktai pasirenkami tie, kurie suteikia daugiausia energijos, tai ir pigu, ir sveika. Produktų visada gali pasipildyti plaukdamas pro didesnius kaimus ar gyvenvietes, drauge įdomu pamatyti vietos bažnyčią, dvarą ar kokį netikėtą gamtos stebuklą – kad ir neįtikėtino storumo, dydžio medį, juk Lietuvoje tokių gausu.

Taip pat sėkmingai taupiai galima keliauti ir pėsčiomis, dviračiais. Tik mūsų šalyje infrastruktūra nelabai išplėtota, dažnai automobilių vairuotojai stengiasi važiuoti kuo arčiau dviratininko, tad nėra taip saugu ir malonu kaip plaukti. Tokių žygių išlaidos priklauso nuo kiekvieno žmogaus, tačiau paprastai sukasi apie 200–350 litų.

Norint labiau pakeisti aplinką, verta pagalvoti apie svečias šalis. Viena, kai gali nueiti į turizmo agentūrą ir pasakyti, kad nori skristi į Naująją Zelandiją, po to į Australiją ir grįždamas aplankyti Pietryčių Aziją. Net jei neturi tiek pinigų, gali ieškoti skrydžio bilietų akcijų ar pasiimti paskolą, žinoma, jei aplankyti tolimą šalį – tavo gyvenimo svajonė. Jei išvykai turite tik kelias dienas, ilgąjį savaitgalį ar savaitę, vertėtų pagalvoti apie artimesnes šalis. Prieš porą metų su dviem bičiuliais mašina nuvažiavome iki Belovežo girios pakraščio Lenkijoje (Baltarusijoje, norint aplankyti šią girią, reikia vizos, o tai papildomos išlaidos), ten miestelio turizmo centro aikštelėje palikę mašiną, porą dienų smagiai bastėmės po girią ieškodami, kur galbūt ganosi stumbrai.

Vienas smagumas keliauti ir pajūriu, tarkim, nuo Palangos iki Liepojos, kaimyninės šalies pajūryje galima ir panakvoti, prieš tai palydėjus saulę, ten įdomūs žvejų kaimeliai.

Norint nukakti šiek tiek toliau, galima patraukti į Vakarų Ukrainą, važiuoti traukiniu per Baltarusiją (reikės tranzitinės vizos) ar mašina, autobusu per Lenkiją (tik įvažiavimas, eilės, muitinė nėra lengviausia ir įdomiausia atostogų dalis).

Vakarų Ukrainoje, be Lvovo, yra Karpatų kalnai, galima užlipti į aukščiausią Goverlos viršūnę, vandens turistai gali pasimėgauti turbūt arčiausiai Lietuvos esančiais kalnų upeliais. Taip pat Juodasis ir Baltasis Čeremošai, Prutas, Tisa. Ukrainoje, turint savaitę ir daugiau, galima nukakti į Krymą, taupant galima tiesiog eiti pėsčiomis palei jūrą, lipti kalvomis, kad ir nuo Sevastopolio iki Feodosijos ar Kerčės pusiasalio. Kryme savo rojų gali atrasti laipiotojai uolomis, tačiau tam jau reikia specialaus pasirengimo ar patyrusių bendražygių.

Palaipioti po kalnus arčiau Lietuvos galima ir Tatruose, smagu iš Lenkijos pusės per Rysų viršūnę nusileisti į Slovakiją. Praėjusiais metais iš naujo atradome kalnų upes Čekijoje, Jizeros kalnuose yra nemažai smagių upių – Jizera, Kamenica, plaukiama ir kajakais, galima ir katamaranais, paprasčiausia, be abejo, kai turi savo įrangą. Tačiau norintieji visuomet atras ir vietos nuomotojus, gidus.

Pigus ir patrauklus variantas yra kelionės į Skandinaviją. Gal tai nuskambės juokingai, bet galima tikrai pigiai išsisukti. Kelionės su draugais mikroautobusu, persikeliant keltu, vėliau paliekant mašiną ir einant pėsčiomis ar plaukiant pasiėmus maisto, nakvojant palapinėse, sąmata gali būti nuo 500 litų. Pavyzdžiui, Sareko nacionalinis parkas Švedijoje. Niekas juk neliepia pirkti kavos, alaus ar kepsnių Norvegijoje, važiuodamas autobusiuku gali vežtis primusą ir pats ruošti košes.

Kitas variantas – atidžiai sekti mažų sąnaudų aviakompanijų pasiūlymus. Norintys keliauti už kelis šimtus litų kelias dienas pabūna ir Maljorkoje. Turi daugiau laiko, skrendi į Italiją, nusigauni iki Šamoni ir lipi į Monblaną arba plauki nuo Aostos žydros spalvos upe Dora Baltėja.”

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.