Puiku, jei būstas - miesto centre
Kad ir kaip banaliai skambėtų, tačiau daugeliui naujakurių kotedžas yra tarpinė stotelė tarp buto ir namo. Tam pritaria ir prieš keturis mėnesius naujame kotedže su šeima įsikūręs architektas Evaldas Žurkus: daugiabutis jam įgriso, namas - per brangu arba toli nuo miesto centro.
Rinkdamasis būstą kaunietis E. Žurkus turėjo du pagrindinius reikalavimus - namai turi būti netoli miesto centro, o šalia namų - būtinai - saugus kiemas jo dviem mažamečiams vaikams. Šalia Botanikos sodo jis rado tai, ko ieškojo - 70 kvadratinių metrų kotedžą naujai iškilusiame kvartale.
Ne viename tokio tipo būste interjerą sukūręs vyras buvo maloniai nustebęs, kai pirmą kartą apžiūrėjo saviškį - čia nereikėjo stumdyti sienų. „Jei atvirai, dar nebuvau matęs, kad kotedže būtų gerai suplanuotos erdvės. Tiesa, pirmas įspūdis būna neblogas - tarsi daug vietos, tarsi ir kvadratinių metrų užtenka, bet kai pradedi braižyti, skirstyti zonas - niekas nebetelpa, nesidėlioja patogiai. Tenka kviestis statybininkus“, - sakė architektas.
Nelogišką patalpų išdėstymą jis laiko daugumos kotedžų blogybe. Tačiau dar didesnė bėda ta, kad lietuviai nekilnojamojo turto vystytojai kotedžus stato už miesto, „pievose bei ganyklose“.
„Tada šis būstas praranda savo paskirtį. Kam užmiestyje pirkti kotedžą? Tik namą. Kotedžai - miesto tipo būstai žmonėms, kurie nori šiek tiek daugiau autonomijos (šildymo ir erdvės), nei gali turėti daugiabutyje“, - svarsto architektas, kurio nauji namai yra vos kelios minutės kelio iki Kauno centro.
Už kvadratinį metrą jis paklojo po 3,5 tūkst. litų. Už tiek galėjo išsirinkti namą? Taip, užmiestyje.
Privalumas - tik du kaimynai
„Du aukštai, žemės lopinėlis ir tik du kaimynai iš šonų“, - vardydama kotedžų privalumus pirštus lenkia architektė Justė Žibūdienė. Ji taip pat kotedžuose sukūrė ne vieną interjerą.
Paskutinis jos darbas - sostinės Santariškių rajone esančiame kotedže. Šis beveik 110 kvadratinių metrų būstas yra išsidėstęs per tris aukštus. Įdomiausias sprendimas: virtuvė kartu su svetaine nukeliavo net į trečią aukštą. Mat ten puikus vaizdas pro langus, daugiausia saulės ir įrengta didžiulė terasa.
„Interjerą šiame būste kūrėme skandinavišką - su šiltomis ramiomis žemės spalvomis konkuruoja juodi, žali, geltoni ir raudoni akcentai.
Taisyklingų formų linijas laužo šmaikščios ir kontrastingos detalės: butelio formos šviestuvai, apvalūs langai duryse ar plytelės su naminiais gyvūnais.
Miegamųjų aukšte patalpas bandžiau sušildyti medžiu, kad kuo mažiau į patalpas spraustųsi niūrokas vaizdas pro šio aukšto langus“, - pasakojo J. Žibūdienė.
Paprastai visų kotedžų patalpų viduryje trūksta šviesos, mat langai - tik dviejose pusėse. Todėl kuriant interjerą tenka spręsti, kaip optiškai praplėsti ilgą ir siaurą patalpą ir kaip į namus įsileisti kuo daugiau šviesos.
„Dažniausiai tokio būsto patalpų proporcijos būna pakankamai specifinės, tad darbo mums čia užtenka“, - neslėpė architektė.
Lrytas.lt skaitytojams šią savaitę pateiksime penkis įdomiausiai įrengtus kotedžus. Šį kartą - J. Žibūdienės darbas.
