Šią savaitę kartu su lrytas.lt skaitytojais žvalgomės, kokių namų prisistatėme per dešimtmetį. Kurie jų buvo įvertinti. 2003-iųjų spalio mėnesį Vilniuje, požeminiame garaže po Gedimino prospektu, pirmą kartą surengtoje Lietuvos architektūros parodoje „Žvilgsnis į save“ dalyvavo daugiau nei 70 Lietuvoje bei užsienyje dirbančių kompanijų, vertinimui jie pateikė per 200 darbų. Kartu su lietuvių kilmės M. Fuksu vertinimo komisijoje dirbo dar keturi architektai - olandas, japonas, latvis bei estas. Jie išskyrė penkis darbus. Jų autoriams buvo įteikti parodos prizai – „Metrai“. Dar 13 architektų grupių buvo skirti parodos diplomai. Tada, prieš dešimt metų Lietuvos architektūra pirmą kartą laikė išties rimtą egzaminą. Ją egzaminavo užsieniečiai – žmonės iš šalies. „Tai iš tiesų buvo drąsus, pirmiausia, parodos rengėjų, o ir visų mūsų – parodos dalyvių, žingsnis. Ant stalo padėjome visas savo kortas ir pasiūlėme nešališkiems arbitrams atvirai ir viešai mus įvertinti“, – neslėpė architektas Audrys Karalius. Tiesa, užsienio architektai tuomet Lietuvoje pasigedo miesto šeimininkų bei architektų dialogo. Įdomu ir tai, kad nors didžiausios statybos 2000-2003 metais daugiausia vyko Vilniuje, didžiąją dalį apdovanojimų parodoje laimėjo būtent kauniečiai. Ar tai dėsninga? Mat iki šiol jie kasmet stebina savo darbais. Kaune stovi ir pirmą kartą šalyje paskelbtas geriausias individualus namas. Parodoje specialiu diplomu apdovanotas namas taip pat - Kaune, Sukilėlių prospekte. Į klausimą, ką įdomiausia kurti - individualaus namo ar visuomeninio pastato projektus, daugybę profesinių apdovanojimų pelnęs G. Natkevičius konkretaus atsakymo neturi. „Gauti gerą užsakovą - lyg laimėti loterijoje. O darbo kokybė daugiausia priklauso nuo architekto ir užsakovo santykių. Jei jis domisi naujovėmis, yra drąsus ir tiki, kad jo svajonę architektas gali išpildyti, abiejų laukia puikus rezultatas“, - sakė architektas. Prieš savaitę jis sulaukė užsakovo, su kuriuo dėl darbų rankomis sukirto jau po keliolikos minučių pokalbio. „Ir mane patį jis nustebino, - prisipažino G. Natkevičius. - Klausiau jo, iš kur toks pasitikėjimas. Žmogus paaiškino labai paprastai ir aiškiai: kiekvienam namui pastatyti reikia tų pačių tūkstančio plytų, tik vieni jas dėlioja kaip išmano. O jis, sakė, neketinantis to daryti, nes nemoka ir nori, kad už jį tai padarytų išmanantieji.“ Pasak G. Natkevičiaus, dar ir šiandien dauguma žmonių įsivaizduoja, kad samdytis architektą yra brangu, pigiau - „pačiam“ statyti namą. Bet tada neišvengsi uošvės, anytos, kaimynų ar giminaičių konsultacijų. Būtent dėl šios priežasties labiau su visuomeniniais pastatais mėgsta dirbti architektas Donaldas Trainauskas. „Tas uošvės lygio supratimas gražu-negražu erzina. Todėl jei tik turime galimybę rinktis, renkamės ne individualių namų projektus“, - neslėpė D. Trainauskas. Architektūros vertę visų pirma lemia idėja, tikrai ne biudžetas. Kartu su kolega Skirmantu Varnausku jie taip pat buvo pastebėti 2003-iaisiais, M. Fukso vadovaujama architektų komisija specialiu diplomu apdovanojo jų projektuotą individualų namą Kaune. Lrytas.lt nuotraukų galerijoje - prieš dešimt metų geriausiais išrinkti namai. Abu Kaune. Ką apie juos manote šiandien?
Būstų TOP 5. Architektams trukdo klientų uošvės ir kaimynai
„Lietuvoje visi žino, kaip žaisti krepšinį ir statyti namus“, - šypsosi architektas Gintautas Natkevičius. Prieš dešimt metų pirmą kartą surengtame Lietuvos architektūros konkurse, kuriame darbus vertino tarptautinė komisija, o jai vadovavo garsenybė iš Italijos Massimiljano Fuksas, G. Natkevičiaus ir jo kolegos Rimo Adomaičio darbas - individualus namas Kaune buvo pripažintas geriausiu savo kategorijoje.
