„Verslo žinios“ rašo, kad padėtis keičiasi, į laisvas vietas Lietuvos bankų rinkoje pradeda žvilgčioti nauji veikėjai, tačiau ledai rimtai pajudės tik tada, kai švedai vėl patikės Baltijos šalių ekonomika.
„Ne paslaptis, kad po 2009 metų, kai bankai buvo priversti daryti didelius atidėjimus, skolintojai kreditavimą pristabdė. Daug rizikos valdymo sprendimų buvo nuleista iš Stokholmo, Kopenhagos ir Oslo. Dabar grupės viską vertina daug atsargiau, procedūros ir kriterijai vis dar gerokai griežtesni nei prieš keletą metų“, - sakė banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis sakė, kad bankininkystei Lietuvoje praėjusieji metai buvo savotiškas lūžio taškas, nes iki tol kelerius metus smarkiai mažėjęs bankų paskolų portfelis ėmė stabilizuotis.
„Finansavimo sąlygos atitinka konkrečios šalies ekonomiką - natūralu, kad panašus projektas Švedijoje gautų vienas finansavimo sąlygas, Lietuvoje - kitas, Rusijoje - dar kitas. Skirtinga rizika lemia skirtingas finansavimo sąlygas, skirtingose rinkose skiriasi ir vadinamoji pinigų kaina“, - teigė „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys.
