„Resta 2013“: kelininkams – pragaras, šiltnamių gamintojams - rojus

Šiųmetė „Resta“, kaip ir kasmet, lankytojus pasitinka dangų kaušais remiančių ekskavatorių, buldozerių, keltuvų paradu. Tačiau pardavėjų veidai rūškani - vėluojantis pavasaris trukdo pradėti darbus, o ir įšalas vis dar stingdo statybininkų, kelininkų verslą. Užtat sodybų priežiūrai skirtos technikos pardavėjai šypsosi plačiau. 

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

2013-04-24 18:22, atnaujinta 2018-03-07 19:01

Šiųmetė „Resta“, kaip ir kasmet, lankytojus pasitinka dangų kaušais remiančių ekskavatorių, buldozerių, keltuvų paradu. Tačiau pardavėjų veidai rūškani - vėluojantis pavasaris trukdo pradėti darbus, o ir įšalas vis dar stingdo statybininkų, kelininkų verslą. Užtat sodybų priežiūrai skirtos technikos pardavėjai šypsosi plačiau. 

Ketvirtadienis – konferencijų diena. Todėl parodoje sodinukų bei gėlių pardavėjai žiovavo. Pirkėjai juos pasieks ryt, poryt, o dauguma apskritai – šeštadienį, kai aplinkos puoselėtojams bus skirta daugybė renginių.

Kam apskritai statybų ir remonto parodoje prireikė vietos sodininkams ar gėlių pardavėjams? Šiemet žalioji namų aplinka yra pagrindinė parodos tema.

Konteinerinės pirtys, lauko židiniai, lauko baseinai, želdiniai, šiltnamiai, stogo dangų gamintojai, akmenų skulptūrų kūrėjai – visiems jiems šiemet parodoje atriekta kone 10 arų teritorija.

Technika dar – be darbo

„Prastai. Iki šiol nebuvo jokio judėjimo“, - kelininkams, statybininkams skirtą įrangą nuomojančios įmonės „Kurt-Koenig statybinės mašinos“ vadybininkas Vytauras Lemežys nevynioja žodžių į vatą.

Vėluojantis pavasaris kelininkams neleido laiku pradėti darbų. Įstrigo ir su jais susijusių bendrovių verslas. Mat kelininkų ir statybininkų darbus ilgai stingdė užsibuvęs šaltis. O pašalas iš šio verslo dar neišėjo.

Šios srities verslo degalai vis dėlto yra ES paramos pinigai. Kelininkai jų šiemet bemaž nebeturi, o jei turi – tik tiek, kad įstengtų baigti projektus.

„Dauguma mūsų nuomojamos, parduodamos ir aptarnaujamos įrangos yra skirta kelininkams, - ekskavatoriai, krautuvai, grunto tankintuvai, kelio dangos pjūklai. Jų poreikis išduoda ir kelininkų nuotaikas. O jos - prastos“, - kalbėjo V. Lemežys.

Vejapjovių, mažosios daržo technikos (kultivatorių) pardavėjų stovykloje vadybininkų šypsenos – platesnės. Auganti jų prekių apyvarta liudija, kad miestiečiams vis dar pavyksta įsikurti paveldėtose ar įsigytose kaimo sodybose.

Pardavimas stiebiasi didesnio galingumo vejapjovių, kartu – ir aukštos žolės pjovimo mašinų. O tai – ženklas, kad žmonėms tenka prižiūrėti ne itin išpuoselėtas pievas.

„Į sodybas žmonės kasdien juk nevažiuoja. O kai atvažiuoja, žolė siekia kelius. Tokiai nupjauti reikia ir specialios žoliapjovės“, - kuo rimčiausiai paaiškino vokiška sodo technika prekiaujančios bendrovės atstovas.

Jo teigimu, iki 2008-ųjų krizės tokios technikos parduodama buvo gerokai daugiau. Tačiau pastaruoju metu prekybininkų nuotaika ėmė skaidrėti. Nagus prie jo prikišo ir bankai, palankiomis sąlygomis pradėję teikti tikslines paskolas.

„Pastaruoju metu daugiau prekių parduodame išsimokėtinai. Žmonės nesišvaisto pinigais. Jie išsirenka gerą, nors ir brangią techniką. Ir perka ją išsimokėtinai“,- sakė pašnekovas.

Klaipėdiečiai – Vilniuje

Paradoksas, bet būtent klaipėdiečiai, teikiantys mechanizuotas vejų įrengimo ir priežiūros paslaugas, šiuo metu ruošia žemę vejai ties naujais sostinės daugiabučiais Ozo gatvėje.

„Plečiamės. Turime projektų ir Vilniuje“, - sakė „Restoje“ pavėsinę susirentusios bendrovės „Tik vejos“ projektų vadovas Artūras Kolmogorovas. Įrengti vejas įmonė pradėjo per patį sunkmetį. Ištvėrė. Todėl dairosi užsakymų ir toli nuo uostamiesčio.

Paslaugų kainos šioje žaliojoje zonoje – kuo įvairiausios. Klaipėdiečiai, nelygu vejos plotas, už kvadratinį metrą prašo 0,5 – 6 litų. Pavyzdžiui, keturis arus žemės užkloti veja jie siūlosi už 2,4 tūkst. litų. Bet konkurentai už tą patį plotą gali paprašyti ir 5 tūkst. litų. „Mes – klaipėdiečiai. Vilniuje juk kainos – visai kitokios“, - paaiškino A. Kolmogorovas.

Šiltnamių rojus

Šiltnamių gamintojai ar jų montuotojai parodoje „Resta“ trina rankomis. Tendencijos nesikeičia. Žmonės, pastaruoju metu pradėję patys auginti daržoves, idėjos neišsižadėjo. Ir vis dar noriai juos perka.

„Ekologiškų daržovių troškimas kursto žmonių norą patiems jų pasisėti ir užsiauginti“, - šiltnamių gamybos bendrovės "^iltnami7 centras" atstovas Darius Mirbakas senokai perprato klientų troškimus.

Bendrovė Lietuvoje veikia šešerius metus. Bet penkerius iš jų vertėsi importuotų – Rusijoje, Kinijoje pagamintų šiltnamių prekyba.

„Per pastaruosius porą metų paklausa ypač išaugo. Todėl nutarėme gaminti juos patys. Žmonės labiau vertina tai, kas pagaminta Lietuvoje. Palyginti prekybą importuotų šiltnamių ir savų, lietuviškų parduodame 60 proc. daugiau“, - sakė M. Žiemys.

Dalyvių gretos tankėja

„Nuo idėjos iki sprendimų! Nuo svajonių būsto projekto ir statybos iki jo įrengimo, aplinkos tvarkymo, šiuolaikinių “protingo” namo valdymo sistemų“, - parodos organizatoriai tokiais šūkiais šiemet apaudė „Restą“.

Vis dėlto „Resta“ buvo ir dvidešimt metų „Resta“ išliko didžiausia Baltijos šalyse statybų tematikos paroda. Ji skirta ir statybų verslo profesionalams, ir galutiniams vartotojams, - žmonėms, kuriems rūpi statybų ir renovacijos sektoriaus naujienomis.

Šiemet parodoje dalyvauja 530 įmonių iš 12 šalių. Kartu su Baltijos valstybėmis - Austrija, Baltarusija, Čekija, Didžioji Britanija, Italija, Lenkija, Suomija, Ukraina, Vokietija.

Dalyvių skaičius, palyginti su 2010-aisiais, pasistiebė 115-a, - nuo 415-os.

Per pastaruosius ketverius metus jos užimamas plotas padidėjo nuo 24 iki 33 tūkst. kv. metrų. Tačiau dar nepasiekė „auksinių“ 2007-ųjų, kai paroda diekėsi 35 tūkst. kv. metrų plote, o joje dalyvavo 640 įmonių. 2008-ųjų pavasarį paroda dar pūtėsi, tačiau statybininkų nuotaika jau pranašavo sunkmetį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.